Kiek žmonių nuskendo Rusijos kariams susprogdinus Kachovkos elektrinės užtvanką, greičiausiai nebus tiksliai sužinota niekada, nes užgrobtą kairiąją Dniepro upės pusę okupantai neįleido tarptautinių stebėtojų, o potvynio aukas įformina kaip mirusias nuo ligų, o ne skenduolius.

Ukrainos kontroliuojamas dešinysis Dniepro krantas yra aukštesnis, vanduo ten apsėmė mažiau kaimų, o gyventojams į pagalbą suskubo oficialios žinybos ir daugybė savanoriškų organizacijų. Šių parama buvo neįkainojama, nes tuo metu Ukrainos kariuomenė buvo pradėjusi kontrpuolimą, ir neturėjo galimybės siųsti karių į pagalbą.

Savanoriai dar tą pačią dieną iš visos šalies ėmė vežti maistą, gėlą vandenį ir atsigabeno motorines valtis. Iš apsemtų vietovių buvo išgabenti beveik trys tūkstančiai žmonių, tačiau visų nebuvo suspėta išgelbėti.

Dingo bemaž 30 žmonių

Kol kas yra rasti aštuoniolikos skenduolių palaikai, o virš trisdešimt žmonių yra laikomi pradingusiais. Spėjama, kad dalį jų stipri Dniepro srovė nuplukdė į Juodąją jūrą. Nuo Kachovkos elektrinės iki jūros Dniepras teka apie 150 kilometrų, o nuo Chersono – apie penkiasdešimt, o trimis metrais pakilus vandens lygiui, srovė buvo labai stipri.

Gelbėtojai labiausiai baiminosi, jog daugiausiai aukų gali būti Chersono mieste, kurio dalis mikrorajonų yra žemumoje ir arti upės, tačiau ten vanduo apsėmė tik pirmus daugiaaukščių namų aukštus, iš kurių pavyko žmones išgabenti. Sunkiau buvo nusigauti iki nedidelių kaimelių, nes keliai tapo nepravažiuojami, o didelę upės srovę įveikti tinkamų motorinių valčių trūko. Be to, gelbėtojams trukdė okupantai, ėmę šaudyti į jų valtis.

Nuo bombos skeveldrų žuvus dviem gelbėtojams ir šešiems patyrus rimtus sužeidimus, Chersono valdžia apribojo gelbėtojų darbą tuose upės ruožuose, kurie yra labiausiai priešų matomi ir apšaudomi.

Žuvo ir skubėję padėti neatsargūs savanoriai

Apsilankęs Chersono savanorių organizacijoje „Misto Sili“ sužinojau, jog keli iš kitų vietų atvykę savanoriai gelbėtojai žuvo per skubėjimą padėti vandens apsemtiems žmonėms. Minėti savanoriai esą nesikonsultavo su vietiniais ir su atsivežtomis guminėmis valtimis iškarto puolė į Dniepro upę.

Į patvinusią upę leistis buvo galima tik su galingu varikliu ir tik metaline valtimi arba sustiprintu dugnu, kad šis neprakiurtų atsitrenkęs į po vandeniu esančias tvoras ar strypus. To nežinoję keli savanoriai nuskendo, nes valčiai ėmus grimzti, nesugebėjo skubiai nusiimti sunkių neperšaunamų liemenių. Kitą valtį su silpnu ar sugedusiu varikliu srovė nunešė į jūrą ir savanorių likimas nėra žinomas.

Lietuvis veterinaras gelbėja ukrainiečių gyvūnus

Į Chersoną suvažiavę savanoriai gelbėjo ne tik žmones, bet ir gyvūnus. Vandeniui sukilus, miesto gatvėmis ėmė lakstyti namus praradę bebrai bei stirnos, o kaimuose ant stogų užsilipę graudžiai miaukė katinai bei lojo šunys.

Gyvūnų gelbėjimo operacijoje dalyvavo ir 49 metų lietuvis veterinaras Vytautas Židonis. Tiesa, jis dalyvavo netiesiogiai, o nuotoliniu būdu – telefone stebėdamas vandenyje sužeistos kalaitės vardu Lusi operaciją ir patarinėdamas ką ir kaip daryti, mat skubią operaciją daręs Chersono veterinaras buvo mažiau patyręs, o Suomijoje savo kliniką turintis V. Židonis yra aukšto lygio specialistas. Į Vasos miestą iš Kauno V. Židonis persikraustė prieš dvylika metų, kai išsiskyręs su žmona  nusprendė pakeisti gyvenamąją aplinką.Į Charkovą – talkinti benamių gyvūnų globos organizacijai

„Animal rescue Kharkiv“ lietuvis pirmą kartą atvyko prieš pusmetį, sužinojęs, kad antrame pagal dydį Ukrainos mieste neliko nė vieno operacijas darančio veterinaro, mat visi pabėgo toliau nuo fronto.

Sužinojęs, kad Charkove atsirado daugybė šeimininkus praradusių gyvūnų, lietuvis atvyko nemokamai šiuos operuoti. „Jūsų tautietis mums tapo didžiule parama, mat dauguma veterinarų ukrainiečių prasidėjus karui iš Charkovo pabėgo, o, be to, tokios aukštos klasės specialistų pas mus išvis mažai yra“, – sakė gyvūnų prieglaudos „Animal rescue Kharkiv“ vadovė Halyna Shpak.

Moteris papasakojo, jog prieš tai jiems talkino veterinaras iš Kanados, jis irgi dirbo po 12 valandų negailėdamas savęs, tačiau tik dvi savaites, kai tuo tarpu Vytautas tokiu tempu netausodamas savęs triūsia po du mėnesius. Be to, jis čia atvyko jau trečią kartą.

Iš fronto kovų vietovių išgelbėjo jau per 10 tūkst. sužeistų gyvūnų

Kaip papasakojo vadovės padėjėja Yarina Vintoniuk, 2016 metais kelių entuziastų įkurta organizacija iki karo buvo vienintelė Charkove, kuri ne tik ieškojo benamiams gyvūnams naujų šeimininkų, bet ir už suaukotas lėšas šiuos gydė privačiose klinikose. Kilus karui savanoriai darbuotojai neišsilakstė, kasdien sprogstant bomboms dirbo toliau, tačiau okupantų raketai pataikius į prieglaudą, teko skubiai ieškoti, kas priims laikytus 300 kačių bei šunų, o į pagalbos šauksmą atkreipė dėmesį kelios užsienio organizacijos.

Vokietijos organizacija „Peta Deutshland“ Charkovo drąsuoliams nusprendė nupirkti rūsį ir įrengti kliniką, kad būtų galima gydyti skeveldrų sužeistus gyvūnus, atvežamus iš mūšių apimtų gyvenviečių. Charkoviečiai kas savaitę vyksta į fronto kovų vietoves, iš kur jau išgabeno virš dešimt tūkstančių sužeistų bei nuo bado nusilpusių gyvūnų.

Daliai gyvūnų yra reikalingos sudėtingos operacijos, o būtent jas ir atlieka V. Židonis. Jis kasdien atlieka sudėtingas operacijas.

Iš vandens Chersone išgelbėtos Lusi operacijai nuotoliniu būdu vadovavęs lietuvis vėliau prižiūrėjo kalaitės gijimą, mat ši buvo atgabenta į Charkovą. Dar tą pačią naktį, kai rusai susprogdino Kachovkos užtvanką, į Chersoną išskubėjo ir už 550 kilometrų esančio Charkovo savanoriai organizacijos „Animal rescue Kharkiv“. Savanoriai su dviem atsivežtomis valtimis plaukiojo po apsemtus kaimus nuo namų stogų rinkdami leisgyvius šunis ir kates.

Dalį šių gyvūnų pasiėmė ant kranto laukę šeimininkai, tačiau daugumą išsivežė savanorių  organizacijos. Keliasdešimt kačių bei šunų buvo atvežta V. Židonio globai. Lietuviui prižiūrint, kalaitė Agata sėkmingai pagimdė penkis mažylius, sparčiai gyja Lusi, pasveiko arti mirties buvęs katinas Briusas.

Išgelbėtos katės ir šunys

Charkove praeina reabilitaciją ir karantiną, gauna vitaminų ir raminančių vaistų, nes išgyveno didžiulį stresą, patyrė sužeidimus ir kentė badą. Du šunis teko gydyti nuo apsinuodijimo mazutu, nes jie tupėjo ant kalvelės mazuto baloje. Gyvūnus apniko erkės, žmonių butus – driežai, gyvatės, vorai ir kiti gyviai Be to, visiems šunims teko skubiai leisti specialius vaistus, nes jie buvo sukandžioti daugybės erkių, tad dėl didelio nuodų kiekio per keletą parų galėjo mirti sutrikus kepenų veiklai.

Spėjama, kad gelbėdamosi nuo vandens, ant namų stogų užsiropštė ir erkės, vėliau sušokusios ant šunų. Apie tai, jog butuose pasirodė daugybė driežų, gyvačių, vorų ir kitų gyvių, Chersone per potvynį skundėsi ir viršutiniuose aukštuose gyvenantys žmonės.

Lietuvis ir vėl sugrįš į Ukrainą

Prieš kelias dienas V. Židonis išvyko darbo reikalais į Suomiją, bet po dvejų savaičių grįš į Charkovą. Prieš išvykstant lietuviui teko operuoti retą pacientę – laputę, pramintą vardu Ryžka. Manoma, kad 3–4 mėnesių amžiaus laputę pervažiavo mašina, o ją leisgyvę suradę žmonės, atvežė gelbėtojams.

V. Židonis du kartus operavo užpakalines Ryžkos letenas, o grįžęs iš Suomijos atliks jau trečią operaciją, mat letenų kaulai buvo suknežinti. Laputės gyvybę pavyko išgelbėti, tačiau į mišką ji negalės grįžti, nes dėl sužeistų letenų ten neišgyventų. Ryžką augins ją atradusi ir į kliniką atvežusi šeima, turinti savo sodybą. Laputė nustebino daug ką mačiusius gyvūnų globėjus, nes nerodė jokio agresyvumo nei ją radusiems žmonėms, nei klinikos darbuotojams, o glaustėsi tarsi katinas ir gailiai inkštė pagalbos prašančiomis akimis žiūrėdama į žmones.

Ryžka ją operavusiam V. Židoniui net palaižė ranką, kaip kad prieš tai palaižė ją į kliniką atvežusiam vyriškiui.

Eldoradas Butrimas, specialiai „Rinkos aikštei“ iš Charkovo, Ukraina,