Gvazdikų daigai, gvazdikų sėklų sėjimas

Lietuvos klimato sąlygomis gvazdikų sėklų sėjimu daigams saugiau ir patogiau užsiimti namuose žiemos antroje pusėje: kai kurias gvazdikų rūšys galima sėti nuo sausio pabaigos, kitas rūšis - visą vasarį ir kovą. 

Sausio mėnesio pabaigoje galima sodinti šias gvazdikų rūšis:

• šiurpinis gvazdikas (dar vadinamas turkišku gvazdiku), 

• tikrasis gvazdikas (Šabo gvazdikas), 

• kininis gvazdikas, 

• šilinis gvazdikas, 

• plunksnuotasis gvazdikas.

Pasiruošimas gvazdikų sėklų sėjimui

Perkant gvazdikų sėklas parduotuvėse reikėtų atkreipti dėmesį į jų pakavimo datą ir galiojimo laiką. Gvazdikų sėklų daigumas išsilaiko 2-3 metus.

Patyrę gėlininkai naudojasi savo auginamų dvimečių ir daugiamečių gvazdikų sėklomis. Vienmečių gvazdikų sėklos sėjimui netinka. Sėklos surenkamos rugpjūčio pabaigoje-rugsėjį, kai lauke dar sausi, šilti saulėti orai. 

Sėjimui namuose reikalinga dirva konteineriuose. Tam galima panaudoti žemę iš savo sodo arba firminį substratą. Antras variantas būna geresnis: substratas yra dezinfekuotas, jo pH ir naudingų elementų santykis jau yra specialiai suderinti gėlių sėjimui. 

Žemę iš nuosavo sodo teks dezinfekuoti, o dar pasirūpinti jos pH. Gvazdikai mėgsta neutralaus rūgštingumo ir silpnai šarmines dirvas. Per didelį rūgštingumą galima sumažinti pelenais. Savarankiškai galima pasidaryti gvazdikams palankų dirvos mišinį: 2 dalys durpių, 2 dalys juodžemio, 1 dalis smėlio. 

Norint sterilizuoti savarankiškai ruošiamą dirvą nuo ligų sukėlėjų ją galima palaikyti šaldiklyje arba 1,5 valandos apdoroti karštais garais. Prieš patį sėjimą dirvą rekomenduojama palaistyti 1 % kalio permanganato tirpalu. 

Dezinfekuoti reikia ir konteinerius, skirtus žemei ar substratui. Pageidautina, kad konteinerių dugne būtų drenuojančios angos – tam, kad vandens perteklius neužsistovėtų dirvinėje terpėje.  

Gvazdikų sėklų sėjimas namuose

Kalendoriai pataria sėti gvazdikus per augantį mėnulį. 

Priklausomai nuo rūšies ir veislės gvazdikų sėklos gali būti smulkios arba kiek stambesnės. Sėklų dydis lemia jų sėjimo technologiją: 

• Smulkias gvazdikų sėklas (pvz., plunksnuotojo gvazdiko) gilinti į žemę nereikia. Pakanka tik pabarstyti plonu smulkių sėklų sluoksniu sudrėkintos žemės ar substrato paviršių. 

• Stambesnės sėklos (pvz., šiurpinio gvazdiko) sėjamos po vieną, įterpiant į palaistytą dirvinę terpę 0,5-1,5 cm gyliu. Žingsnis tarp gvazdikų sėklų - 2-2,5 cm. 

Iš viršaus pasėtos sėklos užberiamos 1,5 cm storio žemės ar substrato sluoksniu, nestipriai patapšnojant jį. Po to dirvos sluoksnis dar kartą sudrėkinamas vandeniu (geriausia – apipurškiant iš purškiklio, išvengiant rizikos netyčia išplauti sėklas). Sudrėkintą dirvą dengiame plėvele. 

Pasėtų gvazdikų priežiūra

Konteinerį su gvazdikų sėklomis dedame į gerai apšviečiamą šiltą vietą (nuo +15º C iki +20º C). Aukštesnė temperatūra gvazdikų sėkloms nepatinka. 

Po sėjimo praėjus 10-12 d. pasirodys pirmi gvazdikų daigai. Jiems sudygus temperatūrą daiginimo patalpoje vertėtų sumažinti iki +12-15º C. Plėvelę galima nuimti – gvazdikų daigams patinka vėdinimas. 

Gvazdikų daigams reikia parūpinti ne mažiau negu 5 valandas šviesos. Tam gerai tiks pietų, pietryčių ir pietvakarių palangės. Šiurpinis gvazdikas mažiau reiklus apšvietimui. 

Kai gvazdikų daigai ataugins 2-3 tikrus lapelius, juos galima tręšti. Dažniausia naudojamos universalios trąšos gėlėms. Tręšti galima šaknis (įterpiant) ir lapus (purškiant).