Perkantiems namą – kaip atpažinti netikusį vidaus išplanavimą apžiūros metu

Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr.

Tiems, kurie anksčiau gyveno tik miesto bute, sėkmingo užmiesčio namo išplanavimo pasirinkimas gali tapti iššūkiu. Dažniausiai miestiečiai, ieškantys nuosavo namo, dairosi į vietovę, namo aukštų skaičių ir renkasi tarp kotedžų bendrijos ir namelio gamtoje ar priemiestyje. Ieškant tinkamo varianto lengva nepastebėti tikrai svarbių namo išplanavimo niuansų, kuriuos pardavėjas kartais bando paslėpti. Būtent tinkamas ar netinkamas išplanavimas turi įtakos priemiesčio gyvenimo kokybei. Į ką atkreipti dėmesį parduodamo namo apžiūros metu, jeigu pirkėjo planuose nėra namo pertvarkymo ir perplanavimo?

Prieangio (tambūro) išplanavimas

Prieangis (statybų/architektūros terminologijoje dar vadinamas tambūru) namuose atlieka buferinės zonos funkciją: jis atkerta šalto oro srautą, kai atidaromos lauko durys, padeda pašalinti staigius skersvėjus ir taupo šildymą. Taip pat tambūre paliekamas purvas ir nešvarumai, nešami iš lauko, nes privačiame name nėra kaip miesto daugiabučio laiptinėje – tambūras išsipurvina daug kartų greičiau, ypač jei teritorija šalia namo neturi grįsto takelio.

Prieangis arba buferinė zona prie įėjimo / išėjimo į terasą ar garažą taip pat padeda palaikyti švarą ir šilumą namo viduje. Namuose, kuriuose ūkinės patalpos pereina tiesiai į švarias patalpas arba į namo prieangį, šeimininkai yra priversti neštis lauko avalynę į jos laikymo vietą.

Prieangio nebuvimas gali būti didelė problema, ypač šaltuoju metų laiku. Prieangio įrengimui „nuo nulio“ vėliau prireiks laiko ir išlaidų.

Labai gerai, jeigu tambūro viduje prie įėjimo yra sandėliukas arba spinta lauko batams ir darbo rūbams, yra techninė kriauklė (po darbų sode nusiplauti rankas ir sodo įrankius). Jei namuose yra šuo, tambūro patalpoje gyvūnui prausti tikslinga turėti specialų dušą ir techninį padėklą.

Rūbinės vietoj spintų, laikymo sandėliukai

Idealus namo išplanavimas numato keletą rūbinių (arba lauko drabužių kambarėlių). Ypač tambūro zonoje, įėjus į namą, arba netoli jos. Pirma, dėl to, kad gyvenamuosiuose kambariuose nėra daugybės spintų, interjeras atrodo erdvesnis. Antra, keliose rūbinių patalpose galima atskirai susidėti kasdienius ir sezoninius šiltus drabužius, darbo rūbus sodui ir remontui, kuriems ne vieta vienoje spintoje su švariais daiktais.

Atiduoti rūbinėms porą nereikalingų kambarėlių yra nesunku, tačiau vertėtų iš anksto įsitikinti, kad rūbinėms bus skirta vieta būtent ten, kur labai patogu. Prieangis gali puikiai atlikti mini-rūbinės vaidmenį - čia patogu palikti darbo rūbus, kad nenešti purvo į švarius namus.

Katilinės patalpa

Pagal priimtus standartus minimalus patalpos, kurioje yra dujų įranga, plotas turi būti 6 kv. m. Dažniausiai čia stovi šildymo katilas, vandens šildymo įranga, išsiplėtimo indas, siurbliai. Čia taip pat galima perkelti skalbimo mašiną ir džiovyklę, atlaisvinant vonios kambarį (miesto butų gyventojai dažnai tai pamiršta padaryti, persikėlę gyventi į nuosavą namą).

Tačiau parduodamuose ekonominės klasės namuose visa šildymo įranga dažnai „sukišama“ po laiptais. O blogiausiu atveju – tiesiog virtuvėje. Apžiūros metu įsitikinkite, kad avarijos atveju būtų lengva pasiekti įrangą ir komunikacijas.

Įrengti virtuvę su katilu ant vienos iš sienų kainuos daug daugiau nei virtuvę be katilo. O tam, kad sprendimas su katilu virtuvėje atrodytų estetiškai, teks labai pasistengti. Žinoma, pasamdyti dizaineriai ir projektuotojai gali paslėpti katilą ir dujų vamzdžius už kokių nors interjero elementų. Tačiau toks sprendimas reikalauja pasirinkti tam tikro stiliaus virtuvę.

Sanitariniai mazgai turi būti visuose aukštuose

Jeigu pasirinkote dviaukštį namą, patikrinkite, ar antrame aukšte yra tualeto ir vonios kambarys, su sąlyga, kad jame yra ir miegamieji. Nakvynė kambaryje be patogumų reiškia staigų gyvenimo kokybės pablogėjimą, ypač jei gyvenate su vaikais.

Blogas variantas yra ir pernelyg mažas tualeto/vonios kambarys. Pasitaiko tokie „nykštukiniai“ sanitariniai mazgai, kurių dydis siekia 0,8 x 1,2 m. Juose negalima pasistatyti klozeto ir kriauklės taip, kad būtų patogu naudotis, vadinasi, perplanavimas ir statybų darbai neišvengiami.

Sanitarinio mazgo nebuvimas šalia miegamojo yra nemenkas trūkumas: nuo nulio pasidaryti vonios kambarį nėra pigu, o kiekvieną kartą leistis į tualetą į pirmą aukštą yra labai nepatogu.

Privatumo trūkumai

Namas, kuriame įėjimas į suaugusiųjų miegamąjį praeina per kitą kambarį, turi akivaizdų dizaino trūkumą. Norint užtikrinti gerą miegą ir sveiką poilsį, miegamieji turi turėti gerą vėdinimą, ypač karkasiniuose namuose.

Ar namuose yra pakankamai izoliuotų kambarių visiems šeimos nariams, įskaitant vaikus? Ar jų užteks po kelerių metų? Juk jei maži vaikai gali dalintis kambariu kartu, paaugliai tikriausiai norės turėti savo asmeninį privatų kampelį.

Geras patarimas - ieškodami tinkamų variantų, pasistenkite rasti tokį namą, kurio buvusių savininkų šeimos sudėtis tokia pati kaip jūsų. Pavyzdžiui, dviejų aukštų namas, kurio plotas 150–170 kv. m, kuriame gyvena šeima su dviem ikimokyklinio amžiaus vaikais. Iš karto pamatysite, kaip galite tilpti į naują būstą nieko neperstatydami.

Video