Tikriausiai ne vienas esate gėrę „Viliūtės žolynų“ arbatėlės. „Dzūkų žinios“ klausia, kas įdomaus vyksta Viliūtės ūkyje žiemą?

Naudingas ir perkamas augalas

Metų pradžioje vyksta tradiciniai metų Vaistinio augalo rinkimai. Šiemet rinkta iš 50 pozicijų sąrašo. Nugalėtoja tapo ir „Vaistiniu augalu 2025“ paskelbta vaistinė medetka.

Žolininkė, vaistinių, aromatinių, prieskoninių augalų ūkio „Viliūtės žolynai“ įkūrėja Viliūtė Garbenčienė iš Karužų kaimo sako, kad vaistines medetkas ji augina pati, nes jos laukuose neauga. „Nesivaikau madų: nesiimu auginti nei pilnavidurių, nei kitokių dekoratyvinių medetkų. Auginu paprastas vaistines medetkas: prisirenku sėklų pati, nes visų žiedų nuskabyti tiesiog neįmanoma, pasiruošiu sėklas ir pasisėju. Sėju kasmet, jas prižiūrėti nesunku, o ir greit priskinu, kai ateina laikas džiovinti“, – sako žolininkė V. Garbenčienė. Anot jos, tai labai naudingas augalas nuo visokiausių uždegimų. „Tačiau reikia žinoti, kad medetkų galiojimo laikas – vieneri metai. Tai jei nesunaudojote, reikėtų išmesti ir prisiskinti naujų. Jei spalva išblukusi, tai ženklas, kad laikytos per ilgai, praradusios savo gerąsias savybes“, – primena patyrusi žolininkė. Nereikia jų laikyti ilgą laiką, o suradus dar ir naudoti. Medetkas žolininkė pataria naudoti vienas, nemaišyti su kitomis žolelėmis: „Ar gerklę skauda, ar skrandžiui kažkas ne taip – kur tik koks uždegimas, visur padės medetkos. Moterims ypatingai jas patartina gerti“. Medetkas geria žmonės po chemoterapijos. „Po visų tų chemijų medetkos padeda atsigauti. Pažaidos juk būna nuo chemijos, todėl organizmui atstatyti šis vaistinis augalas dažnai rekomenduojamas“, – pastebi. „Tai itin naudingas ir perkamas augalas“, – sako pašnekovė.

Druskininkų turguje – savas klientų ratas

„Pastaruoju metu pagrindinė mūsų prekybos vieta – Druskininkų turgus“, – nustebina Viliūtė.

Ji vyro padedama susikrauna viską į savo automobiliuką, dar kai ką, ko jų ūkyje per daug: medaus, daržovių, kiaušinių, ir lekia į Druskininkų turgų. Anksčiau vasarą nevažiuodavo, nes nebūdavo kada – reikėdavo ruošti žaliavą. Dabar jau nepraleidžia nė vieno šeštadienio – ar vasara, ar žiema. „Būna, kad ateina, prašo, o tos žolelės neturi, bet namie, kad ir nedidelis kiekis, yra, tai jau kitą šeštadienį veži į turgų. Kas užsakyta, tą turi nuvežti. Taip ir sukasi toks ratas“, – pasakoja.

„Jau turime nemažą savo klientų ratą. Ateina ir vietiniai, ir atvykę pailsėti į Druskininkus. Nesiskundžiame, klientų – pakankamai. Žmonės domisi žolelėmis, jų ieško, perka. Kitą kartą būna taip, kad turguje daugiau nuperka nei šventėse ar mugėse“, – teigia ji.

„Nereikia lakstyti toli, viskas nuperkama vietoje“, – konstatuoja.

Apsipirkimo įpročiai pasikeitė

Prieš pandemiją buvo geresnis pirkimas, dabar jau apsipirkimo įpročiai pasikeitė: jaunimas apsiperka prekybos centruose, nes ten yra visko, o tie, kurie prisiekę turgaus pirkėjai, tai jie eina ir eis į turgų. „Jie, matyt, turi savo požiūrį į prekybos centrus ir stengiasi pirkti turguje. Viską perka turguje: ir daržoves, ir kitas prekes. Kiti gi pirks morkas prekybos centruose, nes ten nuplautos, iš turgelio parsinešus – reiks nusiplauti patiems“, – dėsto. Kiti perka ten, kur pigiau, o dar kiti, jei gali apsieiti be kažko, tai ir apsieina. „Vartojimo įpročiai stipriai keičiasi“, – pastebi ji. Tačiau žolelių žmonės pirko, perka ir, matyt, pirks. „Mes jau turime klientus, kurie visada pagrindinį augalą perka. Žmonės ieško, vos tik sunaudoja – vėl perka“, – teigia. Per ilgus metus Viliūtė jau spėjo atsirinkti, kokių žolelių labiausia reikia, kokių daugiausia žmonės sunaudoja, tokių ir stengiasi paruošti daugiau.

Nors žolelių yra ir vaistinėse, tačiau klientai nori jų nusipirkti turguje pas pažįstamą žolininkę Viliūtę. „O nori todėl, kad čia ne taip smulkiai, kaip vaistinėse, susmulkintos žolelės. Pirkėjas jaučia didesnį pasitikėjimą, nes mato sudžiovintas žoleles, ne taip kaip vaistinėse – smulkiai susmulkintas. Nori matyti, kad tai tikrai tas augalas“, – žino savo pirkėjų įpročius Viliūtė.

Dar svarbus faktorius – laikas. Pasak žolininkės, darbo tempas diktuoja sąlygas šiuolaikiniams žmonėms. „Žolelių arbatai reikia skirti laiko: užsiplikyti, palaukti ir tik paskui gerti. Reikia laiko, ne visi jo turi, ypač jaunimas, kurie vis skuba, užsiėmę“, – pastebi.

Prisipažįsta, kad ji jau ir arbatų mišinius nuo visokių negalavimų susimaišo, nors to anksčiau nedarė, žinių turi daug, skaito, domisi. „Anūkų turiu, o jiems darželiuose visokios ligos prilimpa. Pasiimu vienos rūšies žoleles, bet paskui pagalvoju – kodėl gi man nesusimaišius ir daugiau žolelių? Imu ir susimaišau. Saviškiams duodu, kad naudotų“, – sako.

Turi klientų net iš Prancūzijos

Klientų ratas – platus.

„Vieni mūsų klientai atvažiuoja iš Prancūzijos ilsėtis į Druskininkus. Jie man iš anksto prieš atvykdami rašo ir užsisako, kokių žolelių reikėtų. Kai jie atvyksta, suruošiu visą paketą“, – sako Viliūtė. Neslepia, kad smagu išgirsti turguje juos šaukiant, kad mus surado. „Pakankamai jauni žmonės, bet labai domisi žolelėmis. Jie paprastai gydančias renkasi ir, žinoma, kas skanu atsigerti“, – sako.

Klimato kaita koreguoja žolininkės darbo įpročius
Išperka viską, ką spėja paruošti. Prisipažįsta, kad energijos su metais vis mažiau, nebėra tiek jėgų visus laukus aplėkti. Tačiau dabar daug ką augina pati. „Prisirinkau laukuose pelyno sėklų, pasisodinau savo darže, o dabar vis pasilieku kelis augalus ir vis pasisėju. Pelynas – daugiametis, bet jis toje pačioje vietoje ilgai neauga, išnyksta, turiu vėl sėti. Be to, jis mėgsta augti smėlingose žemėse, o pas mus – molis. Anksčiau važiuodavau už Rudaminos miško, ten žvyre augdavo pelynai, bet kai buvo sausi metai, išdžiūvo ir jau neauga“, – kalba. Tad, kaip pati žolininkė sako, jau nebežaidžia, pasisėja vagutę ir jai pelyno pakanka.

Daug žolelių augina savame darže ir dar dėl vienos labai paprastos, bet svarbios priežasties: mato, kada laikas jas rinkti. Žolininkė renka sėklas, sako, kad visokių augalų sėklų galima prisirinkti ir pasisėti prie savo namų, savame darže. „Auginu laukinius vaistinius augalus prie namų, kad žinočiau, kada juos rinkti. Dabar juk tie metai tokie nenuspėjami. Pastebiu, kad dabar jau kokia puse mėnesio ankstėliau reikia rinkti augalus, nei tai darydavau anksčiau“, – tiesiai sako ji. Prie namų paprasčiau tai laiku pamatyti. „Kad nebūtų šaukštai popiet. Aplėkti juk visų laukų kiekvieną savaitę negali. Kai pamatau prie namų, kad jau metas rinkti, tada lekiu į jų augimvietes ir renku, nes tik uždelsk, pražiopsok, nesuskubk laiku – jau tais metais to ar kito augalo neturėsi , neprisirinksi“, – sako žolininkė.