Rudeninis vaismedžių ir uogakrūmių sodinimas

Spalis – puikus mėnuo sodinti vaismedžius ir uogakrūmius. Rudenį pasodinti sodinukai, pavasariui atėjus, pradeda augti anksčiau už tuos, kuriuos sodiname balandį-gegužę. 

Rudeninio sodinimo ypatumai

Rudeninį sodinimą geriau pradėti nuo to laiko, kai pageltonavo daugumos medžių lapai. Užbaigti sodinimą reikėtų iki spalio vidurio, likus 3-4 savaitėms iki rimto orų atšalimo. Vaismedžių šaknys rudenį nustoja augti žymiai vėliau už kamieną ir šakas. Šaknys tokiu metu suspėja užgyti, jeigu buvo truputį pažeistos per sodinimą. 

• Ne visus vaismedžius ir uogakrūmius galima sodinti rudenį. 

• Ne kiekviena dirva tinka rudeniniam sodinimui. Jeigu dirva jūsų sklype drėgna, tuomet rudeninio sodinimo reikėtų atsisakyti ir perkelti jį į pavasarį.

• Nereikia sodinti tokių vaismedžių, kurių vegetacinis laikotarpis dar nesibaigė.

• Būtina tinkamai paruošti sodinuką žiemos šalčiams. 

Ką galima sodinti rudenį

Ruduo visiškai netinka sodinti atviromis šaknimis abrikosus, persikus, trešnes, graikinį riešutmedį, gervuoges, slyvas, kartais kriaušes. Dėl savo biologinių savybių jie patiria sunkumų žiemą. Šiuos sodo augalus galima sodinti tik pavasarį. 

Tačiau jeigu minėtus medžius sodinti šaknimis konteineryje arba šaknimis su žemės grumstu, o ne atviromis šaknimis – tuomet rudens ir žiemos laikotarpį jie ištvers pakankamai ramiai. Svarbu, kad šaknys nebūtų pažeistos. 

Kur geriau sodinti sodinukus rudenį

Uogakrūmiai gerai augs toje sklypo vietoje, kurioje žiemą susidaro gilus sniego sluoksnis ir pusnys. 

Sodo dalyje, apsaugotoje nuo vėjų, geriausia sodinti obelų ir kriaušių sodinukus atviromis šaknimis. O su uždaromis šaknims užuovėjoje palanku sodinti vyšnių, trešnių, abrikosų sodinukus. Bet reikia išlaikyti pakankamą atstumą tarp jų ir obelų. 

Aviečių ir serbentų nepatariama sodinti visai šalia obelų - nesuderinama jų biologinė kaimynystė. 

Vaismedžių sodinimas rudenį skiriasi priklausomai nuo rūšies

Obelų ir kriaušių sodinimas. Sodinimo duobių dydžiai yra svarbūs kiekvienai vaismedžių rūšiai. Obelų ir kriaušių sodinukų šaknims kasamos 80-120 cm skersmens duobės, o jų tradicinis gylis siekia 50-60 cm. 

Kasant duobę galima vėliau panaudoti iškastą viršutinį velėnos sluoksnį ir žemesnę dirvą šaknų užkasimui. Sodinuko šaknims ruošiamas derlingas žemių ir trąšų mišinys. 

Trečdaliui duobės užpildyti sumaišome derlingą dirvožemį ir 1 kg superfosfato. 

Duobės šiaurinėje pusėje iš anksto įsmeigiamas atraminis kuolelis (apie 1 m virš paviršiaus) medelio pririšimui.  

Sodinuko šaknims ir kamienui irgi būtinas paruošimas ir profilaktika. Nupjaunamos pažeistos ir sergančios šaknelės. Trečdaliu patrumpiname kamieno šakeles – tuo siekiame sureguliuoti medžiagų balansą tarp šaknų ir kamieno. Antraip, sodinant su ilgomis šakelėmis, sodinukas ilgai pratinsis prie aplinkos, prigijimas gali užtrukti, pirmieji augimo metai jam bus sunkūs. 

Patyrę sodininkai prieš patį sodinimą pamerkia šakneles vandenyje arba skystoje žemės tyrėje. Po merkimo medelį šlapiomis šaknimis iš karto ir sodina. Obels sodinukui svarbu, kad šaknų kaklelis duobėje atsidurtų 4-5 cm virš žemės paviršiaus. Nes jeigu šaknų kaklelį užkastume giliau, obelis ar kriaušė augs lėčiau, dažnai sirgs, jų derėjimas vėluos. Ištiesintas sodinuko šaknis užkaskite tolygiu žemės sluoksniu, nestipriai suplūkiant jį. 

Pasodinto medelio kamienas pririšamas prie atraminio kuolelio. Tam, kad špagatas nepratrintų kamieno žievės, verčiau pakišti po juos trintį mažinančios medžiagos sluoksnį.

Čia pat naujakurys sodinukas palaistomas 30 l vandens. Žemės plotas aplink medelį mulčiuojamas (tinka šiaudai, šienas, durpės). 

Vyšnių ir slyvų sodinimas. Duobės dydžiai: skersmuo – 80 cm, gylis – 40-50 cm. 

Į iškastą duobę įpilame 200 g fosforo trąšų, 60 g kalio trąšų (arba 0,5 kg medžio pelėnų), 10 kg puvenų. 

Tolesnė sodinimo technologija yra tokia pati, kaip ir aukščiau aprašyta obelų ir kriaušių. 

Rudeninis laistymas – 20 l kiekvienam vyšnios ar slyvos sodinukui. Dirvos mulčiavimas aplink pasodintą vaismedį ir jo kamieno pririšimas prie kuolelio labai padės dar nesustiprėjusiam augalui išgyventi pirmą žiemą. Mulčiavimui tinka pjuvenos, durpės, šiaudai, kritę lapai.

Uogakrūmių ir vaiskrūmių sodinimas. Rudenį tinka 2-3 metų serbentų ir agrastų sodinukai, 1 metų aviečių sodinukai. Nesodinkite uogakrūmių labai tankiai.

Prieš sodinimą visos pažeistos šaknis nupjaunamos iki sveikos vietos. Antžeminė dalis patrumpinama iki 20-25 cm (serbentų) ir iki 15-20 cm (aviečių ir agrastų). 

Į sodinimo duobę įterpiame 60-90 g superfosfato, 25-30 g kalio chlorido, sumaišytų su derlinga žeme. 

Serbentus sodiname taip, kad šaknų kaklelis būtų 6 cm žemiau žemės paviršiaus, tam, kad ataugtų papildomos šaknys. Agrastą ir avietę sodiname tokiame gylyje, kokiame jie augo medelyne. Uogakrūmių šaknis užpilame žeme ir apkaupiame 20-30 cm. 

Laistymas: 1 kibiras vandens 3 krūmams. Sausu oru: 1 kibiras – 1 krūmui. 

Rudeninių sodinukų tręšimas

Jiems leidžiamas tręšimas tik fosforo trąšomis, stimuliuojančiomis šaknų sistemos vystymąsi. Azoto trąšų rudenį vengiame, nes jos stimuliuoja vegetacijos prasidėjimą, kuris visai nereikalingas žiemai žiūrint į akis. Su prasidėjusia vegetacija sodinukas gali nesuspėti pasiruošti žiemai ir pražūti. 

Azoto yra šviežiame gyvulių mėšle, todėl šios trąšos rudeniniams sodinukams irgi neduodame.