Sodininko patarimai: vaiskrūmių genėjimas rudenį

Vaiskrūmių genėjimas, krūmų genėjimas rudenį, kaip genėti krūmus                             

Rudeninis vaiskrūmių genėjimas yra labiau pageidautinas ir naudingas tuo, kad rudenį krūme be lapų sodininkui žymiai lengviau pastebėti sudžiūvusias bei negyvas šakeles. Pavasarį ir vasarą pro lapus tas atmirusias šakeles aptikti sunkiau. 

Rudenį uogakrūmiai ir vaiskrūmiai lengviau perneša genėjimą, nes įžengia į žiemos miego ir ramybės būseną arba ruošiasi jai. Ir sulojimo irgi nėra (per pavasarinį genėjimą iš pjūvių nutekėtų ląstelių sultys, šakelės prarastų daug vandens). 

Kadangi nuo genėjimo paliktų žaizdelių vaiskrūmis tampa daugiau pažeidžiamas rudeninių šalnų ir infekcijų – rudeninis genėjimas taikytinas tik žiemai ir šalčiui atspariems neaukštiems uogakrūmiams. Pavyzdžiui, agrastams ir serbentams.  

Agrastų ir juodųjų serbentų genėjimas

Geriausias oras jų genėjimui – sausa diena. Drėgnomis dienomis per pjūvių žaizdelės lengviau užsikrečiama. 

Pradėti galima nuo suaugusių agrastų ir serbentų – reikės nugenėti lūžusias, sausas, sudžiūvusias ir pradedančias džiūti šakeles. Paskui patrumpinamos šakelės, nusileidžiančios iki pat dirvos ir liečiančios ją. 

Nuo 6-8 metų amžiaus juodųjų serbentų vaiskrūmių reikia nupjauti prie pat žemės 2-3 pačias seniausias ir ligotas šakas. Jos būna storos, tad sekatorius nesusitvarkys, imkitės į rankas pjūklą. Genėdami storesnes šakas, nepalikite kelmukų – jie tampa ligų ir kenkėjų šaltiniais.

Nugenėtas senas šakas pakeis 3-4 stiprios jaunos šakos, augančios iš po žemės, iš požeminės krūmo dalies. Jaunas šakas nugenėkite tik iš viršaus, 1-1,2 m aukštyje. 

Baltųjų ir raudonųjų serbentų genėjimas 

Jų šakelės yra ilgaamžiškesnės, todėl nuo šitų uogakrūmių reikia nugenėti tik visus vienmečius jaunus ūglius, kurie susiformavo krūmo apačioje šiemet. Bet verta palikti vieną pačią stipriausią jauną ūglį. 

Tokį pat genėjimą reikia atlikti ir agrastų krūmuose. Agrastai linkę į tankumą, todėl išpjaunamos visos smulkios šakelės. 

Visus pjūvius, didesnius nei 1 cm skersmens, užtepkite sodo tepalu. Kitaip audiniai nuketės nuo šalnų, o pjūvis gali tapti infekcijų "vartais". 

Aviečių genėjimas 

Visas atiderėjusias aviečių krūmo šakas nupjauname sulig šaknimis (nes deri tik dvimečiai ūgliai). 

Jaunas šakas negenime 1,5 m aukštyje. Negailėkite žalių viršūnių – šakelės, likusios krūme po genėjimo, vasarą derės žymiai gausiau. 

Gervuogių genėjimas

Dar įdomesnis atrodo rudeninis gervuogių genėjimas. Iš pažiūros viskas lyg ir panašu į aviečių genėjimą, bet su viena išlyga – labai ilgas pernykštis ūglis, nusilenkęs iki pat žemės, gali paleisti į ją šaknis. O tai puikus būdas leisti gervuogių uogakrūmiui pasidauginti. 

Tokiu atveju nusilenkusios iki žemės ir įsišaknijusios gervuogių šakos genėti nereikia. Turėdamas ryšį su motininiu krūmu, naujas gervuogių krūmas stipriau vystysis. Nugenėti šią “bambagyslę” galima pavasarį. 

Šaltalankių genėjimas

Šaltalankio lajoje genėjimas turi paliesti visas sausas sudžiūvusias šakas. 

O visai dar jauniems, neturintiems senų storų šakų, krūmeliams rudeninis genėjimas reikalingas tam, kad juos teisingai suformuotume. Kasmet rudenį, genėdami jaunus vaiskrūmius, palikite 3-5 pačius sveikiausius jaunus ūglius, bet ir juos patrumpinkite 10-15 cm.