Panevėžio bitininkų draugijos pirmininkas V. Arbutavičius: „Mūsų draugija Lietuvos mastu – viena aktyviausių“
Vaidas Arbutavičius – Panevėžio bitininkų draugijos pirmininkas nuo 2019-ųjų. Draugija naują pirmininką renka kas dvejus metus, tad V. Arbutavičius pirmininkauja jau antroje kadencijoje. Pats pirmininkas tikino, kad pradžia buvo iššūkis, mat kaip tik tuomet prasidėjo pasaulinė pandemija, kuri privertė keisti kasdienius įpročius iš pagrindų.
Siekia pritraukti jaunimo
„Kai tik tapau pirmininku, prasidėjo Covido metai, tad sumažėjo gyvų bitininkų susitikimų, bendravimo. Vis dėlto draugija ir toliau aktyviai veikė ir veikia iki šiol. Pandemijos laiku vyko nuotoliniai susitikimai. Na, o dabar, pasibaigus pandemijai, susirinkimų daugėja, draugija aktyviau dalyvauja renginiuose. Štai Panevėžio miesto gimtadienio metu su bičiuliais dalyvavome šventinėje eisenoje. Buvo labai smagu“, – pasakojo V. Arbutavičius.
Dėl pandemijos dvejus metus nevyko ir Lietuvos bitininkų šventė, į kurią susiburia bičiuliai iš visos šalies. „Šventė buvo sėkminga. Panevėžio bitininkai meistriškumo varžybose užėmė pirmąją vietą. Iš tiesų mūsų draugija Lietuvos mastu – viena aktyviausių“, – džiaugėsi bičiulis.
Pasiteiravus, kokius pokyčius norėtų įgyvendinti, ar kokių tikslų ketina pasiekti per kelerius ateinančius metus, bitininkas tikino, kad didžiausias siekis – į draugiją pritraukti kuo daugiau jaunimo.
„Norėčiau, kad į mūsų draugijos veiklą įsitrauktų daugiau jaunimo, nes ne paslaptis, kad daugelis mūsų narių – vyresni gyventojai. Žinoma, po truputį įsitraukia ir jaunimas, tačiau norėtųsi dar didesnio jų skaičiaus. Panevėžio rajone tikrai yra nemažai jaunų bitininkų, tačiau nepriklausančių draugijai, todėl mano tikslas – pritraukti juos į Panevėžio bitininkų draugiją“, – kalbėjo pašnekovas.
Geri rezultatai
Pasak jo, Panevėžio rajonas – derlingų žemių kraštas, todėl čia bitininkystė – gerai išpuoselėta. „Turime daug bičių šeimų bei daug stambių bitynų. Taip pat rajone turime daug ūkininkų, kurie augina rapsus, pupas, tad bitės randa didelius laukus žiedų. To pasekoje, draugijoje turime daug narių ir daug bičių šeimų. Šiuo metu yra apie 10 tūkstančių bičių šeimų, o narių – apie 160. Tikslas – per kelerius metus suburti iki 200 narių“, – dalijosi bitininkas.
Didžiausios problemos Panevėžio bitininkų draugijoje – medaus realizacija, ūkininkų pasėlių purškimai, nesilaikant taisyklių, varozės kontrolė dėl erkių.
Panevėžio rajone daugiausia surenkama rapsų, pupų, liepų, pienių medaus. „Mūsų krašto bitininkai gauna mažai grikių medaus, nes mūsų rajone jų auga mažai. Todėl bitininkai veža avilius į kitus rajonus“, – pabrėžė jis.
Panevėžio draugijos bitininkai pasižymi gerais medaus rezultatais. „Per susirinkimus pasikalbame, tad jie visuomet pasipasakoja, kaip praėjo sezonas, kaip sekėsi. Vieni surinko daugiau, kiti mažiau, bet visi jie gavo medaus. Viskas priklauso nuo aplinkoje esančių augalų ir nuo paties bitininko profesionalumo. Visgi tokio, kuris visai nebūtų surinkęs medaus – nebuvo. Draugijoje visi galime pasikalbėti, pasidalinti patirtimi, pasimokyti vieni iš kitų ir pasiekti gerų rezultatų“, – teigė V. Arbutavičius.
Draugijoje pagrindą sudaro vyresnio amžiaus žmonės. „Turime tokių bičiulių, kurie jau žengia devyniasdešimtmečio link. Mūsų vyriausias draugijos narys – Romualdas Bočiūnas. Jam šiemet suėjo 91-eri. Jis dar vairuoja automobilį ir aktyviai dalyvauja veiklose. Pagal jo darbus tikrai nepasakysi, kad jam tiek metų. Yra ir kitų, kuriems virš 85-erių ir aktyviai dalyvauja veiklose, susirinkimuose. Tad susidaro įspūdis, kad bitininkai – ilgaamžiai žmonės“, – juokėsi draugijos pirmininkas.
Bitininkijos kongresas
Rugpjūčio 23–30 dienomis V. Arbutavičius dalyvavo 47-ajame „Apimondia“ bitininkijos kongrese. Renginys turėjo vykti pernai, tačiau dėl pandemijos buvo perkeltas į šiuos metus. Taip pat kongresas turėjo vykti Rusijoje, visgi dėl dabartinės situacijos perkeltas į Turkiją.
Lietuvos delegaciją sudarė 33 žmonės iš beveik visų Lietuvos bitininkų draugijų. Iš Panevėžio vyko du bitininkai. Tai – Panevėžio bitininkų draugijos pirmininkas V. Arbutavičius ir valdybos narys Dainius Neniškis.
„Bitininkų traukos centru kongrese tapo bitininkystės paroda, kur pristatyti įvairių šalių medaus pavyzdžiai, eksponuoti aviliai, bitininkų apranga, bitininkavimo technika, vaistai ir papildai bitėms, įvairiausi apiproduktai, kosmetika ir t. t.“, – teigė pašnekovas.
Kongrese dalyvavo 5 tūkstančiai dalyvių iš 105 pasaulio šalių, įskaitant gausią Lietuvos bitininkų delegaciją. Perskaityti 188 moksliniai ir pristatyti 259 stendiniai pranešimai įvairiomis temomis. Tarp jų ir LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos Gyvūnų reprodukcijos laboratorijos vadovės, mokslo darbuotojos dr. Neringos Sutkevičienės darbas.
„Apimondia“, siekdama būti apolitiška ir vadovaudamasi organizacijos įstatais, išklauso pasiūlymus ir tada balsuoja už būsimas kongreso vietas. „Atšaukę Rusijoje suplanuotą kongresą, turėjome pasirinkti naują 47-ojo kongreso vietą, kurią būtų galima surengti su minimalia rizika ir garantuota logistine pagalba. Būtent Stambulas Turkijoje atitiko šiuos reikalavimus. Stambulas yra gyvybinga, saugi ir centrinė Europos vieta“, – tikino bitininkas bei pridūrė, kad šio kongreso šūkis buvo – „Bitės vienija pasaulį“.
Vyro teigimu, dalyvavimas tokio lygio tarptautiniame renginyje kiekvienam bitininkui gali atnešti didžiulę naudą. „Tai ne tik leidžia praplėsti akiratį, bet ir pakelti savo verslo lygį, tarp jų ir prekybą bičių produktais.“
Aplankę kongresą Stambule, bitininkai turėjo kelis laisvus pusdienius, todėl tą laiką paskyrė Turkijos kultūros pažinimui – dalyvavo edukacijose, ekskursijose.
Galiausiai, V. Arbutavičius pasidžiaugė, kad Lietuva pagal bitininkystės profesionalumą užima išties aukštą vietą pasaulyje. „Pastebėjome, kad tiek bičių duonelės, tiek kitų bičių produktų surinkimas, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje – aukšto lygio. Bitininkauti tikrai mokame, tad tokiuose renginiuose turime kuo didžiuotis ir galime pasisemti išminties iš dar labiau pirmaujančių šalių.“
Samanta Ilonytė (laikraštis "Tėvynė")
