Pasauliniai konfliktai ir centrinių bankų pinigų politikos griežtinimas tikriausiai paskatins pasaulio ekonomikos recesiją  2023 metais, tačiau infliacija pagaliau pasiekė aukščiausią tašką, rodo Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) atlikta ekonomistų apklausa.

Beveik du trečdaliai viešojo ir privataus sektoriaus autoritetingų ekonomistų mano, kad šiais metais tikėtina pasaulinė recesija, iš jų 18 proc. mano, kad ji labai tikėtina – šis skaičius, palyginti su ankstesne, rugsėjo mėnesį paskelbta apklausa, padvigubėjo.

Trečdalis manė, kad pasaulinės recesijos vis dar galima išvengti, tačiau visi sutinka, kad augimo perspektyvos Europoje ir JAV yra „niūrios“.

Dėl Kinijos perspektyvų respondentų nuomonės išsiskyrė smarkiau. Jie nesutarė dėl to, ar antroji pagal dydį pasaulio ekonomika suklestės po to, kai atsisakė griežtos „nulinio COVID“ politikos, ar to atsisakymo nulemtas poveikis visuomenės sveikatai reikš dar didesnius pramonės sutrikimus ir silpną augimą.

Apklausa buvo paskelbta pirmadienį, pirmąją kasmetinio Pasaulio ekonomikos forumo Davose dieną. Pastaruoju metu verslo, finansų ir politikos pasaulio lyderių susitikimuose dominavo pandemija ir karas Ukrainoje.

Šį kartą kalbama apie pragyvenimo išlaidų krizę, smogusią namų ūkiams, ir infliacijos poveikį verslui, susiduriančiam su didelėmis skolinimosi išlaidomis ir mažesne vartotojų paklausa.

Vis dėlto ataskaitoje teigiama, kad tokie veiksniai kaip didėjančios palūkanų normos, tiekimo grandinių atkūrimas ir mažėjantis paklausos spaudimas artimiausiais mėnesiais, nors ir lėtai, bet sumažins infliaciją. Tai atitinka ir kitas prognozes: Tarptautinis valiutos fondas mano, kad pasaulinė infliacija nuo 8,8 proc. 2022 metais sumažės iki 6,5 proc. šiemet.

Tačiau kai kurie regionai ir toliau kentės: apie 57 proc. Davoso rengėjų apklausos dalyvių prognozuoja, kad 2023 metais infliacija Europoje išliks didelė.