Pasaulis vystosi vis greičiau, procesai susiję su žmonių technologiniais atradimais skatina milžinišką pažangą skaitmeninių technologijų ir biotechnologijų srityse. Apsirūpinimas maistu ir kiti būtini žmonijos poreikiai išlieka ir išliks prioritetu, tačiau pasaulyje nuolat augant gyventojui skaičiui, veikiame ir sekiname pasaulinius resursus, klimatą, bioįvairovę, darome įtaką pačiai žmonijos raidai ir saugiam išlikimui.

Apie gyvulininkystės dabartį ir ateitį diskutuota Prancūzijoje, Lione, rugpjūčio 26 – rugsėjo 1 d. vykusiame Europos ir pasaulio gyvulininkystės kongrese (EAAP, WAAP). Jame susirinko beveik 2,5 tūkst. dalyvių gyvulininkystės srities specialistų, mokslininkų iš viso pasaulio.

Lietuvai atstovavo Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, ŽŪR tarybos narys, Veislininkystės komiteto pirmininkas, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius dr. Edvardas Gedgaudas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Lietuvos gyvulininkystės instituto dr. Violeta Juškienė, LSMU prof. dr.Ramūnas Antanaitis. Iš kongreso grįžusieji pabrėžia, kad gyvulininkystei iššūkių netrūksta, tačiau mokslas nestovi vietoje ir ieško būdų kaip efektyviai ūkininkauti su mažesniu poveikiu aplinkai.

Žemės ūkio dabartis ir ateitis

Kokia ateitis laukia žemės ūkio? Kokius ir kaip maisto produktus gaminsime? Ir kaip spręsti iššūkius, su kuriais šiandieną susiduria agroverslas – tai dalis temų, kurios buvo aptariamos net 96 kongreso sesijose. Iš kongreso grįžęs ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus sakė, kad intensyvios diskusijos vyko dėl galvijų, kiaulių, avių, ožkų, vabzdžių, arklių, žuvų ir kitų gyvūnų genetikos, šėrimo, fiziologijos, sveikatingumo, laikymo, precizinio ūkininkavimo. Didelis dėmesys skirtas jaunų specialistų, mokslininkų rengimui, ūkininkų kvalifikacijos tobulinimui ir inovacijų taikymui.

„Šių metų prioritetas, be abejo, poveikis klimato kaitai, bioįvairovė, gyvulininkystės emisijų kontrolė, maitinimas be poveikio pasaulio resursams, socioekologinis transformavimas tvariam žemės naudojimui. Pagrindiniuose pranešimuose vertinta maisto produktų gamyba ir žemės ūkio poveikis visai aplinkai. Žmonija turi dar daug resursų išmaitinti augančią populiaciją, tačiau ir dabar pasigaminame žymiai daugiau maisto nei mums reikia. Dar dabar bent 2 milijardams gyventojų užtektų maisto, tačiau didelę dalį iššvaistome, neplaningai naudojame, neišnaudojame vietinių resursų“, – įspūdžiais po kongreso dalijosi ŽŪR pirmininkas.

Kaip prisitaikyti gali gyvulininkystė?

Pasauliniame gyvulininkystės kongrese, kiekvienais metais dalyvauja ir LSMU Lietuvos gyvulininkystės instituto dr. Violeta Juškienė. Jai šis renginys jau 24-asis. „Šios konferencijos išskirtinumas – didelis dėmesys Afrikos šalims ir jų vystymosi perspektyvoms. Afrikos šalyse prognozuojamas didelis gyventojų skaičiaus augimas, todėl šis žemynas daugelio dėmesio centre. Taip pat įdomu tai, kad renginyje dalyvavo gausi kinų delegacija, jie pristatė savo plėtros gaires“, – dėstė dr. V. Juškienė.

Pasak jos, visų gyvulininkystės mokslo srities specialistų dėmesys krypo į Jungtines Amerikos Valstijas, kur kuriamos pažangiausios ūkininkavimo technologijos. „Daug kalbama kokią reikšmę klimato kaitai daro gyvulininkystė. Tačiau šį kartą akcentuota tai, kaip gyvulininkystę veikia klimato kaita ir kaip reikėtų prie to prisitaikyti. Buvo įdomus pranešimas apie kukurūzų silosą. Visi žinome, kad norėdami gauti daug produkcijos, turime užauginti kokybiškus kukurūzus silosui. Bet dėl klimato kaitos tai jau padaryti kai kur Jungtinėse Amerikos Valstijose praktiškai nebeįmanoma. Pristatyti visai neblogi rezultatai gaminant sorgų silosą. Taip pat Nyderlandų mokslininkai kalbėjo apie augalus, kuriuos galėtų įsėti į ganyklas, kad šie prisidėtų prie to, kad galvijai išleistų mažiau emisijų“, – mokslo pažangą sprendžiant aktualius klausimus klimato kaitos kontekste, pristatė dr. V. Juškienė.

Genetiniai ir selekciniai tyrimai

Daug diskutuota ir apie gyvulių genetinius tyrimus. Pasak dr. E. Gedgaudo, vystantis technologinėms galimybėms, gyvulių gerinimui vis daugiau panaudojama DNR, įvairūs molekuliniai tyrimai reikalingi greitai selekcijai. Jį nustebino tai, kad į auditorijas, kuriose vyko seminarai apie genominius tyrimus, netilpo visi norintys. Tai rodo, kad šie tyrimai ne tik paklausūs tarp ūkininkų, bet jų nauda vis labiau domisi ir mokslo bendruomenė, agropolitiką kuruojantys specialistai valstybinėse institucijose. „Šiuo metu Airijoje pagal genomą tiriamas visas pieninių galvijų prieauglis, – pažymėjo dr. E. Gedgaudas. – Klimato kaita taip pat labai svarbi pieno ūkiams. Jie deda dideles viltis į genominius tyrimus. Šiuo metu atkakliai siekiama mažinti metano kiekį pagal mikrofauną prieskrandyje ir taip veisti gyvulius su mažesniu metano kiekiu, nes šių dujų išskiriamas kiekis yra genetiškai paveldimas. Paprastai sakant, pageidaujama gauti daugiau pieno ir išskirti mažiau metano. Pastaruoju metu atliekami tyrimai bandant išvesti metano ir pašarų efektyvumo indeksą.“

LGVA direktorius pasakojo ir apie ambicingus kai kurių šalių planus. Štai, pavyzdžiui, australų veisėjai siekia iki 2030 metų sumažinti šiltnamio dujų emisiją 30 proc. Dėl efektyvios veislininkystės CO2 kiekis per metus iš gyvulio holšteinams mažinamas 1,3 proc. džersiams – 1,4 proc. O štai Airijoje klimato kaita rūpinasi ir mėsinių galvijų augintojai. Nustatyta, kad kuo didesnis mėsinio priesvoris, tuo mažiau gyvulys į aplinką išskiria CO2.

Dr. E. Gedgaudas taip pat atkreipė dėmesį, kad karščiai kamuoja ne tik Lietuvos gyvulių augintojus, bet ir kitų šalių ūkininkus. Tyrimai padėjo nustatyti, kad karvės skirtingai reaguoja į karščio stresą. Anot LGVA vadovo, skirtingi gyvuliai, skirtingai praranda išskiriamo pieno kiekį per parą. Taip pat dėl karščio didėja somatinių ląstelių skaičius, mažėja ėdamumas, didėja vandens suvartojimas. Karščio atsparumą veislinės vertės indekse Naujoji Zelandija planuoji pateikti jau apie 2029 metus.

Iššūkis – duomenų apdorojimo greitis

Daugelis valstybių užsibrėžė iki 2050 metų sumažinti šiltnamio dujų išskyrimą iki nulio. „Šiam tikslui įgyvendinti genominis tyrimas vienas iš svarbiausių veiksnių. Mokslininkai pažymėjo, kad genetika privalo spėti su besikeičiančia aplinka. Svarbu genominius rezultatus išnaudoti tinkamai, laiku vykdyti selekciją, nes pasiliekant mažo produktyvumo gyvulius, daugiau lėšų išleidžiama pašarams. Genomas padeda pieno ūkiams daryti savalaikius pasirinkimus. Aišku, yra ir tam tikrų problemų apie kurias atvirai diskutuoja mokslininkų bendruomenė. Tai – duomenų apdorojimo greitis, kilmė, patikimumas. Šiuo metu jau sunku apdoroti milžiniškus genominių rezultatų kiekius, skaičiuoti koreliacijas. Tai stabdo naujų veislinių verčių pateikimą ūkininkams“, – pažymi dr. E.Gedgaudas.

Vabzdžių auginimas ir panaudojimas

Visiems gyvūnams, be abejo, ir žmogui, maistui reikalingi baltymai. Patenkinti augančius poreikius jų gamybai pastoviai ieškoma alternatyvių šaltinių. Pastaruosius metus vis daugiau dėmesio skiriama vabzdžių sričiai, nors, anot dr. A. Svitojaus, lietuviškam žemdirbių kraštui, dar šie tikslai sunkiai suprantami. „Atsiranda nauja sritis – geltonoji bioekonomika. Vabzdžiai panaudojami pramonėje, gyvūnų pašarams, žmonių maistui, kosmetikoje, kulinarijoje, žemės ūkyje. Jų naudojimas plečiasi, nes galima panaudoti daug maistinių atliekų, kurių nepanaudoja žmonės ir gyvūnai, o perdirbta masė gerai pritaikoma kaip trąša. Vabzdžių auginimas iš šiltų regionų, klimatui šylant keliasi į daugelį vėsesnių šalių. Statomos gamyklos gaminančios 40-60 tūkst. t ir planuojančios plėsti iki 100 tūkst. t vabzdžių miltų per metus“, – apie geltonosios bioekonomikos plėtrą pasakojo ŽŪR pirmininkas.

Tiesa, plečiantis gamybai, atitinkamai atsiranda daugiau rizikų, todėl mokslininkams atsiveria dar viena nauja tyrinėjimo sritis. Mokslo institucijos didina tyrimų skaičių vabzdžių mitybos, panaudojimo, selekcijos, veisimo, genetikos srityse. Kadangi vabzdžiai turi daug baltymų, riebalų, skirtingose lervų auginimo stadijose naudojami ir tiriami pašarų subalansavimo racionai. Tai reikalinga tam, kad būtų galima efektyviai gauti augimo ir svorio rezultatus. Šioje srityje matoma kasmetinis 17-20 proc. augimas lyginant su tradicine gyvulininkyste.

Paskutiniu laiku, genetinio gerinimo programos intensyvinamos ir auginant vabzdžius. Daroma daug tyrimų gerinant selekciją, reikalingas didesnis svoris, daugiau baltymų (proteinų). Pastebėta, kad būtent moteriškos lyties lervos būna didesnės, todėl jų siekiama išgauti daugiau. Pavyzdžiui, didinant lervas ir muses per 7 generacijas pavyko padidinti svorį 17 proc. ir net padidinti reprodukcijai musių kiaušidžių svorį. „Mus nustebino tai, kad jau daromi individualios selekcijos ir stebėjimo darbai. Veisiant uždarose intensyviose pramoniniuose ūkiuose susiduriama su nemažai iššūkių, todėl daugiau dėmesio skiriama selekcijai, diversifikavimui“, – greitos mokslo pažangos svarbą vabzdžių auginimo sektoriuje akcentavo dr. A. Svitojus.

Dirbtiniai produktai

ŽŪR pirmininkas taip pat klausėsi pranešimų apie pasaulio maisto gamybą, poreikį bei vartojimo tendencijas. „Esame žemdirbių kraštas, todėl negalime ignoruoti šių temų. Nuo to priklauso ir mūsų ūkių teisingi pasirinkimai, jų atsparumas greitai kintančiame pasaulyje. Buvo diskutuota apie pagrindinius natūralaus baltyminio maisto pakaitalus. Ieškoma kuo būtų galima pakeisti pieną, kiaušinius, mėsą. Vis populiarėja produktai „free animal meat“, „fermentated proteins“. Dirbtiniams produktams dar net neturime savo lietuviško žodžio atitikmens“, – atkreipė dėmesį dr. A. Svitojus.

Pasigedo dalyvių iš Lietuvos

Jis apgailestavo, kad Lietuvos specialistų dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose, konferencijose kasmet mažėja. Jau kuris laikas tenka pastebėti, kad valstybinės organizacijos, mokslo institucijos nesiunčia specialistų parvežti naujovių, gauti informacijos apie pasaulinę pažangą. Tam netgi sumažintas finansavimas.

„Jaunimas negali augti, tobulėti gaudamas daugiau informacijos ir pasaulinių žinių. Dalyvavo tik vienas mokslininkas iš Lietuvos ir keli savarankiškai atvykę specialistai savanoriai patys susimokėję dalyvavimo kongrese mokesčius. Jaučiame valstybės požiūrio trumparegiškumą. Neruošiame ekspertų, suprantančių tai, kas aktualu dabar ir bus svarbu ateityje, o vėliau ieškome eilinių specialistų ar net valstybės lyderių galinčių suprasti žemės ūkį ir jo sritis. Ruošiami teisės aktai, taisyklės, technologiniai reikalavimai, tačiau jie neatliepia šiandieninio laikmečio. Jei nekeisime savo požiūrio, nebūsime pasaulio dalimi, galime vėl atsidurti feodalizmo stadijoje, kai keli valdė žemes, informaciją,  ir beraščius baudžiauninkus“, – žodžių į vatą nevyniojo ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus.

Priminsime, kad ŽŪR yra viena iš 15 šalių – partnerių: Prancūzijos, Danijos, Liuksemburgo, Vengrijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Ispanijos, Italijos, Suomijos, Lenkijos, Airijos, Vokietijos, Slovėnijos, Nyderlandų, kurios dalyvauja „Horizontas2020“ projekte „Atsparumas pienininkystei“ (angl. „Resilience For Dairy“ arba „R4D“), kurių atstovai ne tik susitiko, bet ir skaitė pranešimus kongrese, diskutavo ir planavo ateities veiklas.

Didelio susidomėjimo susilaukė ir ŽŪR pranešimas, kurį parengė ir perskaitė dr. Edvardas Gedgaudas.