Kiek daugiau nei prieš dešimt metų Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) pradėjo įgyvendinti Lietuvoje inovatyvius metodus, skirtus tvartų ir galvijų kompleksų higienizavimui ir biologiškai skaidžių atliekų tvarkymui taikant biotechnologinius metodus, t. y. probiotikus. Tačiau kaip ir daugeliui kitų inovacijų, taip ir probiotikų naudojimui fermose, prireikė laiko, kad ūkininkai patys įsitikintų mokslo pažanga praktiškai.

Šiais metais net dešimtyje gyvulininkystės ūkių ŽŪR įgyvendina projektą „Automatizuotos biotechnologinių produktų purškimo sistemos naudojimas gyvulininkystės ūkiuose, mažinant žemės ūkio biologiškai skaidžių atliekų poveikį aplinkai“. Šią technologiją įdiegę ūkininkai pastebėjo teigiamą probiotikų poveikį jau pirmaisiais naudojimo mėnesiais.

Gerina gyvulių sveikatingumą

Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai arba fermentuoti produktai, darantys teigiamą poveikį gyvūnų sveikatai, gerinantys virškinamojo trakto mikrobinį balansą. Gyvulininkystės ekspertai pripažįsta, kad probiotikai yra veiksminga priemonė gyvulių fiziologinėms funkcijoms gerinti, disbakteriozei gydyti ir profilaktikai. Jie taip pat padeda pašalinti patogeninius mikroorganizmus, fermose padeda kovoti su pelėsiu. Taip pat pastebėtas teigiamas poveikis galvijų sveikatingumui: gerėja maisto medžiagų absorbcija, teigiamai veikiama jų imuninė sistema, o vienu pagrindinių probiotikų efektu laikoma subalansuota bakterinė žarnyno mikroflora.

ŽŪR įgyvendinamo projekto tikslas – mažinti biologiškai skaidžių atliekų (mėšlo ir srutų) kenksmingų dujų sklaidą ir nemalonius kvapus iš stacionarių ūkinės veiklos objektų, diegiant inovatyvias biotechnologijų sistemos panaudojimo galimybes, siekiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų kiekio mažinimo.

Remiantis World Resource Institute (2019) prognoze, ateityje pasaulyje didės gyvūninės kilmės maisto poreikis – dėl to intensyvinant gyvulininkystę (didinant gyvūnų skaičių, t. y. tankumą fermose), didės ir išlakų (emisijų) koncentracija gyvūnų auginimo vietose. Degraduojant biologiškai skaidžioms atliekoms išsiskiria amoniakas, sieros vandenilis ir kitos sieros junginių turinčios cheminės medžiagos, pasižyminčios nemaloniais kvapais. Dideli kiekiai emisijų sukelia ne tik gyvūnų ligas, bet ir darbuotojų bei aplinkinių gyventojų sveikatos sutrikimus – nemalonūs kvapai (amoniako, sieros vandenilio ir kt.) ryškiai jaučiami gyvulių auginimo patalpose, labai lengvai nemalonūs kvapai pasklinda ir į gyvenamąją aplinką. Darbuotojai ir gyventojai jaučia diskomfortą. Nuo patogeninės mikrofloros gali susirgti gyvuliai. Tręšiant laukus mėšlu ir laistant srutomis, turinčiomis savo sudėtyje patogeninę mikroflorą, į dirvą įnešami patogeniniai mikroorganizmai, todėl mėšlo puvimo procesas yra pakeičiamas žemos temperatūros fermentacijos procesu.

Be to, gyvulininkystės ūkiuose labai svarbu efektyviai kvapus mažinti techninėmis, cheminėmis ar mikrobiologinėmis priemonėmis. Pati veiksmingiausia priemonė – mikrobiologinė, specialios natūralios mikrofloros – probiotikų kompozicijos. Šiuo projektu siekiama skatinti gyvulininkystės sektoriaus ūkius sparčiau diegti biotechnologijų naujoves susidarančių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymui bei nemalonių kvapų prevencijai ir mažinimui, kuri gyvulininkystėje dar  sunkiai sprendžiama, tačiau yra labai aktuali.

Nemalonių kvapų mažiau

Pasaulinė praktika rodo, kad gyvulininkystės ūkių šeimininkai probiotikus ūkiuose naudoja ne tik dėl gyvulių sveikatingumo, bet ir nemalonių kvapų šalinimo. Telšių krašto ūkininko Rimanto Šerlinsko ūkyje, projekto pagalba įdiegta automatizuota probiotikų purškimo sistema, pirmiausia dėl gyvūnų gerovės – neutralizuojant fermoje esančius kvapus gerėja ne tik ūkio darbuotojų, bet ir galvijų savijauta. Ūkininko fermose probiotikai automatizuotai paskleidžiami kartą per savaitę, nors higienizavimas atliekamas tik du mėnesius, poveikis jau juntamas. „Naudojame probiotikus dar tik nuo vasaros, bet jau pradėjome pastebėti poveikį. Užėjus į fermą oras nebe toks tvankus, nemalonių kvapų mažiau“, – pastebėjo R. Šerlinskas.

Pastebėta, kad jei fermoje sukuriama bekvapė aplinka, karvės į ketvirtą parą duoda maždaug vienu litru daugiau pieno. Pasiteiravus ar karvių produktyvumas padidėjo, ūkininkas pripažino, kad dar anksti vertinti ar primilžiai keitėsi, mat šiltuoju metų laiku jis piendavių bandą gano ganyklose. Šių metų pabaigoje jis tikisi „suskaičiuoti viščiukus“ ir apibendrinti, kokie pokyčiai fermoje fiksuoti įgyvendinant projektą. „Vienareikšmiškai tai ilgalaikis projektas. Jeigu tyrimai rodo, kad probiotikai veikia, kodėl jų nenaudoti? O ir gyvuliai jaučiasi geriau ir mums į fermas maloniau užeiti“, – tikino R. Šerlinskas.

Nori tausoti ir gyvulius, ir aplinką

Ir kito Telšių krašto ūkyje įdiegta pažangi automatizuota biotechnologinių produktų purškimo sistema. Pieno ūkio šeimininkas Marijus Kaktys sako, kad anksčiau probiotikus teko paskleisti vadinamuoju nugariniu purkštuvu, tačiau darbas palengvėjo įdiegus automatizuotas sistemas, kurios fermas išpurškia kartą per savaitę. Ūkininkas probiotikus naudoja dėl kvapų kontrolės: „aplink ūkį gyvena kaimynai, todėl nesinori su jais pyktis ir jiems gyvenimo kokybės gadinti. Be to, turime rūpintis aplinka, gamta. Žinau, kad probiotikai padeda „užrakinti“ amoniaką. Dabar jau pastebime, kad kvapų fermoje tikrai mažiau, oras gaivesnis. Tikiuosi, kad ir piendavės dėl to jaučiasi geriau. Probiotikai patenka ir ant gyvuliams skirto pašaro, todėl gerėja karvių virškinimas“, – tikina M. Kaktys.