Lietuvos gyvūniniai produktai stiprina pozicijas pasaulyje: ko tikėtis 2026-aisiais?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvos gyvūninės kilmės maisto produktų eksporto rinkų žemėlapis išlieka platus – produkcija pasiekia net 110 pasaulio šalių. Nors stebimas atskirų produktų grupių eksportuojamų kiekių svyravimas, bendras eksporto aktyvumas, vertinant pagal VMVT išduotų sertifikatų skaičių, auga: palyginus, 2024 metais buvo išduoti 19 688 sertifikatai, o 2025 metais šis skaičius išaugo iki 20 843. 

„Nors kai kuriose produktų grupėse matome eksporto svyravimus, bendras vaizdas išlieka pozityvus. Lietuvos gyvūninio maisto eksportą stiprina plati rinkų geografija ir gamintojų gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų tarptautinių reikalavimų bei efektyvi, veiksminga oficialios kontrolės sistema, kurios atitiktis vertinama trečiųjų šalių auditų metu. Jų metu tikrinami VMVT vykdomi kontrolės mechanizmai, o jų rezultatai yra labai svarbūs sprendžiant dėl eksporto leidimo suteikimo. Jei oficiali kontrolė būtų įvertinta kaip netinkama, net ir labai kokybiški produktai negalėtų pasiekti tarptautinių rinkų. Būtent dėl aukštų gamybos ir valstybinės kontrolės standartų Lietuvoje mūsų šalies produktai yra vertinami ir konkurencingi net labai „reiklių rinkų“ šalyse. Mūsų tikslas – kad 2026 metais Lietuvos gamintojai galėtų dar drąsiau plėsti savo veiklą pasiekdami naujas strategines rinkas“, – sako VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė. 

Mėsos ir mėsos gaminių sektoriaus eksporto kiekiai augo, išskyrus jautienos produkciją. Bendras šviežios mėsos eksporto kiekis mažėjo nuo 21,3 tūkst. tonų (2024 m.) iki 18,5 tūkst. tonų (2025 m.), tačiau šviežios paukštienos ir mėsos gaminių sektorių matomas akivaizdus augimas: 

Paukštienos eksportas padidėjo nuo 14,7 tūkst. tonų 2024 metais iki 15,3 tūkst. tonų 2025 metais; 
Eksportuojamų mėsos gaminių kiekis išaugo iki 2,5 tūkst. tonų. Šios produkcijos pagrindinės kryptys išlieka į Didžiąją Britaniją (57 proc.) ir Japoniją (23 proc.); 
Šviežios jautienos eksportas mažėjo nuo 6,4 tūkst. tonų 2024 m. iki 3,3 tūkst. tonų 2025 m.  

VMVT tęsia derybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) ir Vietnamu dėl šviežios jautienos eksporto leidimo suteikimo. Tikimasi, kad šios derybos padės amortizuoti jautienos eksporto rinkas ir ateinančiais metais derantis su šiomis šalimis bus pasiekta apčiuopiamos pažangos. Taip pat prognozuojama, kad 2026 m. pavyks pasiekti reikšmingų rezultatų atveriant Pietų Korėjos rinką kiaušinių gaminių ir produktų su perdirbtais kiaušiniais importui į šią šalį. 

2025 m. Lietuvai gavus importo leidimus paukštienai ir jos produktams, kiaušinių gaminiams bei jautienos ir kiaulienos konservams į Singapūrą, tikimasi, kad 2026 m. šią rinką jau pasieks pirmosios lietuviškos produkcijos siuntos. Taip pat šiemet laukiama pažangos dėl termiškai apdorotos kiaulienos ir paukštienos eksporto į Japoniją. 

Pieno produktų eksportas ir toliau išlieka vienas svarbiausių Lietuvos gyvūninių maisto produktų eksporto segmentų. Nors 2025 m. eksportuotas kiekis sumažėjo nuo 99,2 tūkst. tonų iki 95 tūkst. tonų, eksporto rinkų geografija pasižymi plačia įvairove. Pagrindinės rinkos yra Malaizijos (15 proc.), Uzbekistano (13 proc.), (po 10 proc.) Australijos, Saudo Arabijos, Alžyro ir Indijos. Iš viso Lietuvos įmonės pieno produktus eksportuoja į 91 pasaulio šalį. 

Žuvies ir jos gaminių eksportas sudaro didžiausią visų eksportuojamų gyvūninių produktų dalį, bet 2025 m. fiksuotas mažėjimas iki beveik 150 tūkst. tonų (lyginant su 2024 metais – 196 tūkst. tonų). Šiame sektoriuje kaip importuotoja dominuoja Ukraina, kuriai tenka net 84 proc. visos eksportuojamos produkcijos. Žuvininkystės produktai dažniausiai tiekiami iš Islandijos (56 tūkst. t), Norvegijos (34 tūkst. tonų) ir JAV (27 tūkst. tonų), o Lietuvoje pagamintų žuvininkystės produktų kiekis sudaro maždaug 23 tūkst. tonų. 

2025 m. eksportuota 0,8 tūkst. tonų kiaušinių produkcijos. Svarbiausia šių produktų rinka išlieka Japonijoje (40 proc.), toliau rikiuojasi Pietų Afrikos Respublika (37 proc.) ir JAV (18 proc.).