Sojos perspektyvos Lietuvoje: ar galime užauginti ir perdirbti daugiau?

Rugsėjo 19 d. Kauno rajone, Vandžiogaloje Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA) drauge su Žemės ūkio kooperatine bendrove „BIO LEUA“ surengė lauko dieną, skirtą sojų auginimui. Renginyje dalyviai dalijosi ne tik mokslinėmis žiniomis, bet ir praktinėmis patirtimis, kaip auginti sojas tradiciniuose bei ekologinės gamybos ūkiuose.

Tarptautinių ekspertų ir mokslininkų įžvalgos

Įdomius pranešimus perskaitė Prograin Canada atstovai – tarptautinės prekybos vadybininkas Ing. Vojtech Vinkler ir agronomas Mgr. Boris Sušovsky. Jie akcentavo sojų naudą bei augantį poreikį ir pristatė įmonės veiklą: „Mes esame Čekijos ir Kanados įmonė, daugiausia užsiimanti sėklų prekyba ir gamyba. Specializuojamės sojų ir lubinų sėklų, taip pat kitų žemės ūkio produktų prekyboje. Sėklininkystės srityje vykdome Kanados sojų veislių dauginimą, palaikomąją selekciją bei palyginamuosius bandymus. Mūsų veikla grindžiama bendradarbiavimu su žinomomis Europos ir Amerikos įmonėmis. Savo klientams teikiame visapuses konsultacijas, padedame išsirinkti tinkamiausią veislę, superkame prekinę produkciją, pasirūpiname jos perdirbimu ir siūlome pažangų sėklų inokuliacijos metodą, leidžiantį gauti maksimalų derlių be azotinių trąšų. Dėkojame LEŪA atstovams už kvietimą ir tikimės bendradarbiavimo plėtros.“

VDU ŽŪA mokslininkės dr. Aušra Marcinkevičienė ir dr. Aušra Sinkevičienė pranešime aptarė sojų reikšmę sėjomainoje. Dr. Egidijus Zvicevičius supažindino su sojų nauda ir auginimo perspektyvomis Lietuvoje.

Lenkijos įmonės „Agroyoumis“ atstovė Natalija Sibirceva daugiausiai dėmesio skyrė sojų veislėms, tinkamiausioms Lietuvos klimatui: „Dirbame nuo 2011 m. su augalų veislėmis Lenkijoje ir kitose ES šalyse. Mūsų specializacija – sertifikuotų sojų, saulėgrąžų ir kukurūzų veislių sėklų gamyba bei prekyba, taip pat tarpinių pasėlių mišinių, žolių, trąšų, inokuliantų ir augalų apsaugos produktų tiekimas. Daugelį metų vykdome pažangias tyrimų programas kartu su Nacionaliniais tyrimų institutais bei „Łukasiewicz“ tinklu. Tiekiame ūkiams naujas, didelio derlingumo veisles, užtikriname stabilų derlių ir pagalbą technologijų parinkime. Mūsų darbo rezultatas – sprendimai, didinantys sėklų kokybę bei gerinantys jų paruošimo technologiją. Šiuo metu dirbame prie sprendimų, kurie leistų apsaugoti sėklas sandėliavimo metu.“

Soja Europoje ir pasaulyje

Pranešėjai pristatė ir platesnę statistiką. Europos Sąjunga užaugina tik apie 1–2 % pasaulinės sojų produkcijos. Pasaulyje sojų derlius viršija 420 mln. tonų: Brazilija – apie 160 mln. t, JAV – apie 110 mln. t, Argentina – apie 50 mln. t. ES pastaraisiais metais plečia sojų plotus (ypač Italijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Kroatijoje ir Austrijoje), tačiau vietinė gamyba (apie 2,9–3 mln. t) patenkina tik 10 % poreikio, kuris siekia 30 mln. t. Likusi dalis (apie 90 %) yra importuojama daugiausia iš Brazilijos, JAV ir Argentinos.

Sojos kelias Lietuvoje

LEŪA pirmininko pavaduotojas, ūkininkas Saulius Daniulis, priminė, kad sojų auginimo idėja jam kilo dar 2010 m., kai Ukrainoje pamatė sojos sėją po kviečių nuėmimo.

„2012 m. soja Lietuvoje buvo įtraukta į deklaravimo sąrašus kaip daržovė. Tai buvo teisingas sprendimas, tačiau 2017 m. soja iš deklaravimo sąrašo visai dingo – ji nebuvo priskirta nei ankštiniams, nei kitiems augalams. Tik po 2020 m., kai ES ėmė akcentuoti baltyminių augalų plėtrą, o LEŪA kartu su Žemės ūkio rūmais teikė siūlymus, soja buvo sugrąžinta kaip baltyminė, pašarinė ankštinė kultūra. Soja yra puiki kultūra ekologiniuose ūkiuose, tačiau reikia ne tik mokslinių tyrimų, bet ir specialių padargų, tiksliosios žemdirbystės metodų, o tam būtinos lėšos. Svarbiausia kooperuotis, bendradarbiauti su mokslu, teisingai pasirinkti veisles, perdirbti produkciją ir judėti pirmyn. Kuo daugiau pagaminsime savo šalyje, tuo geriau gyvensime“, – kalbėjo S. Daniulis.

LEŪA vadovas Mindaugas Petkevičius pateikė įdomių faktų: Lietuvoje sojų pasėlių plotas sudaro apie 2,5 tūkst. ha; iš šalies išvežama vos 14 tonų sojos; siekiant patenkinti sojos poreikį, reikėtų apsėti bent 40 tūkst. ha.

LEŪA narys, ūkininkas Kęstutis Svečiulis pabrėžė, kad svarbu didinti sojų plotus: „Tam reikalinga valstybės parama ir strateginis požiūris. Štai Lenkijoje sojų pasėlių plotai išaugo nuo 20 tūkst. ha iki 100 tūkst. ha. Be to, už hektarą skiriama 292 eurų išmoka. Mes apie tai galime tik pasvajoti. Soja yra dviejų rūšių – maistinė ir pašarinė, todėl jos panaudojimas labai platus. Soja yra maistui, pašarams, dirvožemiui ir ekonomikai naudinga kultūra. Ji laikoma viena iš strateginių augalinių baltymų alternatyvų, galinčių stiprinti maisto saugumą. Be to, sojos dirvoje kaupia azotą, todėl po sojų auginamus kitus augalus azotu galima tręšti mažiau. Šiems augalams, palyginti su kitais, reikia mažiau  investicijų, nes sojų dar nepuola kenkėjai,ligos, todėl sutaupoma ir augalų apsaugai.

Apie sojos naudą

Baltymų šaltinis – sojos pupelės turi 35–40 % baltymų, panašiai kaip mėsa ar pieno produktai, todėl puikiai tinka vegetarams ir veganams.

Augaliniai riebalai – sojos aliejuje gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, ypač omega-3, mažinančių „blogojo“ cholesterolio lygį.

Maistinės skaidulos – gerina virškinimą, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Produktų įvairovė – iš sojų gaminami tofu, sojų pienas, miltai, baltymų izoliatai, kurie gali pakeisti gyvūninės kilmės produktus.

Sojų rupiniai (šrotas) – pagrindinis baltyminis pašaras kiaulėms, paukščiams, galvijams. Užtikrina greitą svorio prieaugį, pieno riebumą, gerina produktyvumą. Pasaulyje daugiau kaip 70 % sojų sunaudojama būtent pašarams.

Azotą fiksuojanti kultūra – sojos šaknų gumbelinės bakterijos kaupia azotą, todėl mažiau reikia trąšų, gerėja dirvožemio derlingumas.

Įvairovė sėjomainoje – sojos mažina ligų ir kenkėjų plitimą, gerina sėjomainos balansą.

Ekologinis pranašumas – ypač tinkamos ekologiniuose ūkiuose, nes dirvai palieka azoto.

Didelė pasaulinė paklausa – sojos yra viena svarbiausių žaliavų maistui, pašarams ir pramonei.

Pramonės panaudojimas – iš sojų gaminami bioplastikai, biodujos, pramoniniai tepalai, kosmetika.

Sojos ateitis Lietuvoje – bendradarbiavimas, parama ir politinis dėmesys

Lauko diena sulaukė didelio ūkininkų susidomėjimo. Ji parodė, kad soja Lietuvoje gali tapti ne tik svarbia ekologinės gamybos kultūra, bet ir strateginiu augalu, padedančiu mažinti šalies priklausomybę nuo importuojamų baltymų maistui ir pašarams. Renginys atskleidė, jog sojų ateitis Lietuvoje priklauso nuo mokslo, praktikos ir politikos bendradarbiavimo, tinkamos paramos bei inovacijų.

Renginyje dalyvavo Seimo narys Arūnas Dudėnas, žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis, žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis.