Seimui antradienį svarstant vadinamąjį gynybos mokesčių paketą, valdančiosios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako jame pasigendanti didesnio žemdirbių kuro apmokestinimo.

„Registravome savo pasiūlymus ir komitetas (Biudžeto ir finansų komitetas – BNS) iš dalies atsižvelgė. Reiškia, kad daugiau iš nepanaudojamų savivaldybių lėšų būtų nukreipiama gynybai, kad galėtume mažiau apmokestinti žmones. Tokia kryptis, Laisvės partijos tokiam pasiūlymui iš dalies komitete pritarta“, –  antradienį Seime kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė.

„Kalbant apie kuro akcizus, žmonėms jie kils ne iškart, yra išdalinta ir tas yra gerai. Tačiau vis dėlto, kas liūdina, kad kuras, naudojamas žemės ūkio veikloje, toliau apmokestinamas mažiau ir jo tas mažesnis kilimas dar, be to, yra išdėstomas“, – teigė A. Armonaitė.

Ji tikisi, kad parlamentas pritars vienam pagrindinių pasiūlymų – vienu procentiniu punktu didinti pelno mokestį.

„Pelno mokestis, dėl jo yra sutarta, jam, manau, bus pritarta. Toks mūsų (Laisvės frakcijos – BNS) požiūris“, – teigė A. Armonaitė.

Parlamentas antradienį dviem atskirais klausimais svarsto mokesčių padidinimus, kurie leis padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 

Parlamentarai imsis Biudžeto ir finansų komiteto paramos sulaukusių Vyriausybės siūlymų nuo 15 iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, nuo 5 iki 6 proc. – mažų įmonių lengvatinį pelno mokestį, papildomai didinti alkoholio ir tabako akcizus.

Atskiru klausimu parlamentarai balsuos dėl siūlymo dar vieneriems metams pratęsti laikinąjį bankų solidarumo mokestį priėmimo.

A. Armonaitės teigimu, Laisvės frakcija šį pasiūlymą vertina „daugiau skeptiškai“. Jos žodžiais, dėl tokio reguliavimo Lietuva nepritrauks naujų rinkos dalyvių, kurių šaliai reikia.

„Norime, kad bankų Lietuvoje būtų daugiau, kad jų įkainiai būtų mažesni, kad žmonėms už indėlius būtų mokama daugiau. Tokiu būdu nepritrauksime naujų žaidėjų, mums reikia daugiau naujų žaidėjų, negali būti tiesiog keli reikšmingi bankai vienoje rinkoje“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė per pataisų pristatymą Seime anksčiau teigė, kad išskirtinė situacija dėl išaugusių bankų pelnų tęsis dar bent vienerius metus, todėl tokį laiką ir planuojama rinkti įnašą.

Pasak jos, 2025 metų pajamos iš solidarumo įnašo bus mažesnės nei 2024 metais, tačiau išliks reikšmingos.

Lietuvos banko skaičiavimais, kitąmet iš solidarumo mokesčio būtų galima surinkti 50-70 mln. eurų.

Gynybos paketą sudaro Valstybės gynybos fondo, Pelno, Gyventojų pajamų mokesčių, Akcizų ir kelių kitų įstatymų pataisos. Vyriausybė Seimo prašo paketą svarstyti skubos tvarka.

Gynybos finansavimą Lietuva didina siekdama greičiau vystyti kariuomenės diviziją, iki 2027 metų priimti Voketijos ir brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.