Už pastangas tvarkant apleistas pievas bei šlapynes ūkininkai gali gauti paramą
Nuo šių metų sausio 13 d. iki kovo 14 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) jau galima teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“. Kitas kvietimas vyks nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d. iki rugsėjo 30 d. Priemonei visam 2023-2027 m. laikotarpiui skirta beveik 4 mln. Eur paramos lėšų.
Bioįvairovės išsaugojimas – visos Europos užduotis
SP numatyta intervencinė priemonė ir dotacijos negamybinėms investicijoms, kuriomis siekiama paskatinti ūkininkus, užsiimančius ar planuojančius užsiimti žemės ūkio veikla, tvarkyti apleistas natūralias ir pusiau natūralias pievas bei šlapynes (t. y. teritorijas, kuriose ekstensyvi žemės ūkio veikla anksčiau vyko, tačiau šiuo metu yra nutraukta), atkuriant palankią jų būklę ir sudarant sąlygas saugomoms rūšims bei natūralioms buveinėms išlikti.
Ūkininkų pastangų ir iniciatyvos, tvarkant apleistas natūralias pievas ir šlapynes labai reikia ir jau yra būtina, nes biologinės įvairovės būklė žemyne itin blogėja – dėl žmogaus veiklos nyksta vis daugiau augalų ir gyvūnų rūšių.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, per pastaruosius 40 metų laukinės gyvūnijos populiacija sumažėjo 60 proc., beveik milijonas rūšių balansuoja ties išnykimo riba. Be nykstančios bioįvairovės mažėja ir žemės derlingumas, todėl ir norima keisti susidariusią situaciją bei siekiama išsaugoti buveines, kraštovaizdžius. Išsaugoti bioįvairovę užsimojusi ne tik mūsų šalis, bet ir visa Europa.
Pagrindinis šios priemonės tikslas – padėti atkurti ir išsaugoti meldinių nendrinukių, balinio vėžlio, kraujalakinio melsvio, niūriaspalvio auksavabalio, šiaurinio auksinuko, auksuotosios šaškytės, plikažiedžio linlapio, stulgio, paprastojo griciuko, raudonkojo tuliko, didžiosios kuolingos buveines ir Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines – miškapieves, kadagynus, medžiais apaugusias ganyklas ir kt.
Paraiškas pagal šią priemonę galės teikti savo vardu žemės ūkio valdą kaimo vietovėje įregistravę tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys. Fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni nei 18 m. Tvarkomos teritorijos plotas turi siekti ne mažiau kaip 0,5 ha plotą, patenkantį į saugomų rūšių buveinių žemėlapį.
Gražus pavyzdys įkvepia
Lietuvoje kasmet daugėja ūkininkų, norinčių ir siekiančių tvaraus ūkininkavimo. Suprantama ir paaiškinama, nes šiuolaikiniame žemės ūkyje tvarumas ne mados reikalas, o būtinybė, daranti įtaką ir lemianti mūsų visų ateitį. Vienas pagrindinių žemės ūkio tvarumo rodiklių – biologinės įvairovės išsaugojimas.
Įkvepiančiu ir skatinančiu pavyzdžiu yra tapęs Kupiškio rajono ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius, kurio ūkyje jau kelerius metus diegiamos biologinės įvairovės išsaugojimo priemonės.
Dauguma jų įgyvendinamos be didelių investicijų, tačiau gana efektyviai. Pavyzdžiui, ūkis įsisavindamas naujus žemių plotus seniau naikindavo senas sodybvietes. Dabar jos kartu su senais medžiais, pastatais, pievomis paliekamos, čia atvežama bičių avilių. Sodybos tampa tikromis bioįvairovės oazėmis, kur klesti natūrali gamta. Čia labai daug augalų, vabzdžių, prieglobstį randa ir smulkūs gyvūnėliai.
Kitos bioįvairovės išsaugojimo priemonės, kurios taikomos Z. Aleksandravičiaus ūkyje, tai – palikti pavieniai medžiai dirbamuose laukuose, pasėlių pakraščiuose įsėtos žydinčių augalų juostos, surinktų akmenų krūvos, kurios tampa prieglobsčiu smulkiesiems gyvūnėliams. Prie laukų keliami stovai plėšriesiems paukščiams.
Iniciatyvaus kupiškėno ūkis yra pirmasis šalyje, įsijungęs į Europoje veikiantį BASF tvarių ūkių tinklą. Minėta kompanija tvarių ūkių, puoselėjančių biologinę įvairovę, tinklą (BASF FarmNetwork) įkūrė ir plečia, norėdama, jog tvariai ūkininkaujantys ūkininkai turėtų galimybę pasidalinti turima patirtimi ir praktiniais pavyzdžiais.
Jau sukaupta daugiau kaip 20 metų bioįvairovės tyrimų duomenų iš Jungtinės Karalystės, daugiau nei 11 metų – iš Prancūzijos ir Vokietijos, 5–6 metų – iš Čekijos, Lenkijos, jau 3 metų – iš Lietuvos. Taip pat bendradarbiaujama su žemdirbiais, aplinkosaugos organizacijomis, universitetais, tyrimų institutais ir įmonėmis.
Tinklui nuo 2020 metų priklausančiame ūkininko Zigmanto Aleksandravičiaus ūkyje, jau keturis metus stebėjimus vykdo Vilniaus universiteto mokslininkai – dr. G. Skujienė, dr. E. Budrys, mgr. S. Skuja.
Žydinčių augalų juostose Z. Aleksandravičiaus valdose mokslininkai užfiksavo daugiau kaip 40 žydinčių augalų, kurių kiekvienas pritraukia skirtingų vabzdžių apdulkintojų. Ši įvairovė labai svarbi sveikoms ekosistemoms palaikyti. Įvairūs augalai lemia vabzdžių populiacijų padidėjimą, o tai – palankus žemės ūkio gamybos veiksnys. Šiuo pavyzdžiu įkvėpti ūkininkai gali gauti net ir ženklią paramą.
Parama neatsiejama nuo įsipareigojimų
Siekiant sutvarkyti ir išsaugoti pagal intervencinę priemonę remiamų rūšių ir natūralių buveinių plotus, kartu su paraiška ūkininkai turės pateikti ir gamtotvarkos darbų poreikio aprašymą, parengtą pagal šios priemonės taisyklių priede nustatytą formą (gamtotvarkos darbų poreikio aprašymo rengėju gali būti pats pareiškėjas). Atkreiptinas dėmesys: gamtotvarkos darbų poreikio aprašymas taip pat turi būti suderintas su Saugomų teritorijų direkcija, kurios veiklos teritorijoje yra numatomas sutvarkyti plotas.
Paraiškoje numatytus darbus ūkininkai turės atlikti per 24 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Užbaigęs projekto įgyvendinimą pareiškėjas įsipareigoja 2 metus su tais pačiais plotais dalyvauti SP klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikloje „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“.
Priemonė taikoma konkrečiose teritorijose, kuriose identifikuotos EB svarbos natūralios buveinės, tokios kaip nesusivėrusios žemyninės smiltpievės, kadagynai, stepinės pievos ir kt., taip pat plotuose, kuriuose identifikuotos labiausiai nykstančių rūšių buveinės, pavyzdžiui, meldinės nendrinukės buveinės.
Kitas labai svarbus biologinės įvairovės išsaugojimo priemonės reikalavimas keliamas veiklų tęstinumui. Pareiškėjai įsipareigoja ne tik atlikti pradinius atkūrimo darbus, bet ir užtikrinti tęstinę priežiūrą, siekiant ilgalaikio biologinės įvairovės išsaugojimo.
Didžiausia paramos suma, kuri gali būti skirta vieno projekto įgyvendinimui – 70 tūkst. eurų. Paramos lėšomis gali būti kompensuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tinkamomis pripažįstamos šios išlaidos: sumedėjusios augalijos ir žolinės augalijos (įskaitant invazinius augalus) pašalinimo, sutvarkymo bei jos išvežimo darbai, kelmų frezavimas, ganyklų tvorų įrengimas plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų, arba ganyklų statiniai yra sunykę, elektrinio piemens ir jo komponentų įsigijimo išlaidos; naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose iki 0,1 ha įrengimas.
Paramos lėšomis negalima finansuoti statinių statybos, technikos įsigijimo, gilių kūdrų kasimo ir kitų veiklų.
Daugiau informacijos apie Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“, įskaitant reikalavimus pareiškėjams, tinkamas teritorijas, veiklų tęstinumą ir paramos dydį, galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) svetainėje.
