Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Dokumente numatytos ateinančių penkerių metų Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skiriamos lėšos – beveik 4,3 mlrd. eurų, įskaitant ir nacionalinį finansavimą.

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, tebesitęsiant Rusijos agresijai prieš Ukrainą, plane numatytomis priemonėmis siekiama sumažinti savo priklausomybę nuo pašarų, trąšų, energetinių resursų ir kitų išteklių importo. Kartu siekiama, kad tai būtų daroma nekenkiant našumui, apsirūpinimo maistu saugumui ar sektoriaus žalinimui.

Anot ŽŪM, pagrindinis dėmesys plane skiriamas tvariai žemės ir maisto ūkio plėtrai, o tam suplanuotos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšos ir priemonės.

2 mlrd. eurų (47 proc. plano lėšų) skiriama apsirūpinimui tvariai metodais užauginta žemės ūkio produkcija bei sektoriaus pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimui.

ŽŪM teigimu, siekiant paremti ūkininkavimo veiklos tęstinumą, išlaikyti gamybą ir padėti ūkininkams tęsti vartotojų aprūpinimą tvariais metodais užauginta žemės ūkio produkcija 1135,1 mln. eurų  (apie 2,9 mln. ha) bus skirta bazinėms išmokoms.

20 proc. tiesioginių išmokų sumos skiriama mažiems ir vidutiniams ūkiams, siekiant pagerinti jų ūkių gyvybingumą. Papildomai ekonomiškai jautriems, sunkumų patiriantiems sektoriams yra teikiama susietoji parama, kuri apima baltyminius augalus, vaisius ir daržoves, riešutus, pienines karves, sėklines bulves, jautieną, cukrinius runkelius, avis ir ožkas.

Apie 35 proc. kaimo plėtros finansavimo skiriama ūkių modernizavimui ir tvarioms investicijoms – investicijoms į pažangias, tvarias technologijas, tvarius ūkininkavimo sprendimus, gamybinių procesų skaitmeninimą ar atsinaujinančiąją energiją. Siekiant užtikrinti geresnį finansinių išteklių prieinamumą suteikiama galimybė lengvatinėmis sąlygomis gauti paskolas investicijoms bei apyvartiniam kapitalui. Taip pat remiamos rizikos valdymo priemonės.

2023-2027 m. ,,žaliosioms” priemonėms numatoma skirti apie 1,3 mlrd. eurų (31 proc.) plano lėšų. Visų pirma, ūkininkai ir kiti paramos gavėjai yra įpareigoti laikytis valdymo reikalavimų (VR) ir geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) standartų.

Jų reikės laikytis maždaug 96 proc. žemės ūkio paskirties žemės plote. Pagal Strateginį planą 25 proc. tiesioginės paramos biudžeto skirta ekologinėms sistemoms, kurios leidžia pasiekti aukštesnį nei VR ar GAAB standartuose nustatytą aplinkos apsaugos lygį. plane numatyta 10 ekologinių sistemų, kuriomis bus siekiama tausoti vandenį, dirvožemį, mažinti ŠESD ir amoniako emisijas, saugoti bioįvairovę, puoselėti kraštovaizdį, didinti gyvūnų gerovę. Didelis dėmesys šiame plane skiriamas ekologiniam ūkininkavimui – iki laikotarpio pabaigos planuojama ekologinio ūkininkavimo plotus padidinti bent 50 proc., siekiant nacionalinio tikslo – iki 2030 m. padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotus, kad jie sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų.

Kaimo gyvybingumui palaikyti, tarp jų – ir jauniesiems ūkininkams – numatyta skirti – 0,9 mlrd. eurų. Beveik dvigubai daugiau lėšų nei 2014–2020 m. planuojama skirti jauniesiems ūkininkams, teikiant papildomą pajamų paramą tiesioginėmis išmokomis bei paramą įsikūrimui. Planuojama paremti daugiau kaip 4 600 jaunųjų ūkininkų.

Smulkiems ir vidutiniams ūkiams perskirstoma penktadalis tiesioginių išmokų, teikiama investicinė parama, kuria skatinama šių ūkių plėtra. Tęsiama LEADER programa, kuri 49 vietos veiklos grupėms sudarys galimybes vietos lygiu spręsti aktualias užimtumo, socialinės atskirties ir kt. problemas. LEADER priemonei skirta beveik 75 mln. eurų. Pasitelkiant gerąją LEADER patirtį ir principus, bus pradedama įgyvendinti nauja sumaniųjų kaimų intervencinė priemonė, pagal kurią planuojama paremti 25 sumanių kaimų projektus.

Įgyvendinant planą didelis dėmesys, anot ministerijos, bus skiriamas inovacijoms, skaitmenizacijai ir švietimui žemės ūkio srityje.

Mokymams, konsultavimui, EIP, techninei pagalbai numatyta 115,1 mln. eurų. Planuojama, kad daugiau kaip 45 000 žmonių galės naudotis konsultacijomis, mokymu arba dalyvaus įgyvendinant novatoriškus Europos inovacijų partnerystės veiklos grupių projektus.

Siekiant efektyviau įgyvendinti pokyčius kaimo vietovėse, bus galimybė pasinaudoti ir kitais fondais bei tarptautinių programų galimybėmis, pavyzdžiui, programos ,,Europos Horizontas“ partnerystės ir misijos, Europos Skaitmeninimo programa, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP), Europos struktūriniai ir investicijų fondai ir kt.

Strateginio plano įgyvendinimo veiksmingumą stebės specialus Stebėsenos komitetas, kuris nagrinės šio plano įgyvendinimo pažangą, taip pat klausimus, darančius poveikį plano įgyvendinimo veiksmingumui.

K. Navickas bei ministerijos atstovai Strateginį planą žemdirbiams pristato įvairiuose Lietuvos rajonuose.

ŽŪM Strateginį planą parengė bendradarbiaudama su socialiniais–ekonominiais partneriais, ministerijomis ir kitomis valdžios institucijomis, ekspertais, tyrėjais ir politikais. Anot ministerijos, per daugiau kaip 60 susitikimų ir konsultacijų  ŽŪM partneriai išsakė savo poziciją, matomas rizikas ir teikė pasiūlymus, kaip būtų galima tobulinti plano nuostatas, reaguoti į EK pastabas. Taip pat buvo nuolat vykdomos neformalios konsultacijos ir derybos su EK.

Artimiausiu metu planuojama patvirtinti paramos paraiškų pagal Strateginio plano priemones priėmimo 2023 metais grafiką.