Vilkai nesnaudžia: ūkininkams metas stiprinti gyvulių apsaugą

Anatolijus Palionis – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus vadovas – primena visiems gyvulių augintojams: būtina imtis visų įmanomų saugos priemonių. Tinkamai įrengtos aptvarų sistemos, nuolatinė gyvulių priežiūra bei papildomos apsaugos priemonės gali padėti išvengti skaudžių nuostolių ir apsaugoti bandas nuo plėšrūnų išpuolių.

Galima gauti paramą

„Jau vilkiukai atsiradę, tuoj juos pratins prie mėsos, turi gimti elniukai, stirniukai – už kokių dviejų savaičių. Taip gamtoje surėdyta. Naminiai gyvuliai pievose, tad vilkų išpuolių tikrai bus“, – sako A. Palionis, kaip ir kiekvieną pavasarį primindamas gyvulių augintojams, kad būtina imtis visų įmanomų priemonių savo auginamiems galvijams apsaugoti. Anot jo, jei šiandien nepasiteisina viena apsaugos priemonė, reikia išbandyti kitą. Jei šiandien viena neveikia, gal ji suveiks rytoj ir tai padės išvengti nuostolių. „Bet kokia priemonė yra veiksminga. Gal šiandien neveikia – kitą dieną veiks“, – iš patirties kalba jis.

Lazdijų rajono savivaldybės administracija informuoja, kad kiekvienas žemės sklypo, kuriame medžioklė neuždrausta, savininkas, valdytojas ar naudotojas, per paskutinius 12 mėnesių įsidiegęs žemės sklype medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemones, gali gauti finansinę paramą. „Todėl būtina prižiūrėti savo naminius gyvūnus, negalima jų palikti kone likimo valiai ir stebėti: ateis vilkas ar ne. Kaip bus, taip bus“, – dėsto pašnekovas.

Išsako savo įžvalgas ir pastebėjimus

A. Palionis atviras: „Net speciali tvora ne visada padeda apsaugoti galvijus: jeigu ji žema – peršoka per viršų, jei aukšta – prasikasa pro apačią. 1,20 m aukščio tvorelė – nulis: vilkas, jei tik nori, nesunkiai peršoka. Dažnai pastebime, turime daug tokių pavyzdžių rajone, kai vilkų tvora nesustabdo, o jei jau plėšrūnai patenka į aptvarą ar gardą, tada skerdžia be gailesčio tiek, kiek pajėgia, nes galvijai negali pabėgti.“

Anot pašnekovo, norint, kad apsauga būtų efektyvi, reikėtų iš tvoros lauko pusės, žemai, pajungti didelės įtampos elektrinį piemenį, liaudyje vadinamą aviniu, tačiau jį reikia prižiūrėti, kad nesiliestų su žole. „Tai būtų efektyvu“, – teigia jis. Įjungti radijo imtuvai, naktimis deganti šviesa padeda, bet dažniausiai tik laikinai. „Vilkai pripranta“, – tvirtina A. Palionis.

„Būtina imtis ir rimtesnių priemonių, neužtenka tik tvorų. Reikia išbandyti visas įmanomas priemones“, – teigia jis. Pavyzdžiai rodo, jog garsinės patrankos pasiteisina. „Turime tokių atvejų ir rajone, kai niekas negelbėjo, o garsinės patrankos pasiteisino ir vilkų išpuoliai baigėsi“, – pastebi pašnekovas.

„Manau, kad ir neterminuota medžioklė pagelbėtų tokiose vietose, kur daroma žala naminiams gyvūnams. Tam nereikėtų net specialių leidimų. Aišku, ne visame rajone būtų galima medžioti vilkus visus metus, bet tam tikrose lokaliose vietose ir galbūt net pasinaudojant šiuolaikinėmis priemonėmis: naktinio matymo ir termovizoriniais taikikliais. Yra tokių vietų, kur vilkai gyvuliams žalos nedaro, ten nereikėtų leisti jų medžioti visus metus“, – toks būtų A. Palionio siūlymas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad vilkas nėra tik plėšrūnas. „Jis yra ir sanitaras, ir gelbėtojas nuo invazinių gyvūnų – usūrinių šunų, meškėnų. Jei prisiveis meškėnų, tai paukšteliams – kurapkoms, kurtiniams – galas“, – sako jis. Pašnekovas įsitikinęs, kad žalą daro tam tikri individai – paliegę, įžūlūs vilkai.

Dineta Babarskienė („Dzūkų žinios“)