Sparnuočiai – žiemos puošmenos

Kasmet švelnėjant žiemoms, vis daugiau sparnuočių lieka žiemoti mūsų krašte. Nieko nebestebina žiemojančios didžiosios antys, nebylės gulbės. Prie didelių vandens telkinių, upių galima pamatyti ir daugiau paukščių rūšių. Pvz. prie Kauno hidroelektrinės atskirais metais priskaičiuojama daugiau nei 20 tūkst. žiemojančių vandens, daugiau nei 10 rūšių pelkių paukščių. Bet pereikime nuo vandens telkinių prie mūsų sodybų, čia gyvenančios sparnuočių faunos. Be įprastinių mums pažįstamų naminių žvirblių, didžiųjų zylių ir varninių – kuosų, kovų, pilkųjų varnų – galima pamatyti keletą puošnių sparnuočių rūšių. Tai, pirmiausia, pas mus nuolat gyvenančios juodagalvės sniegenos ir kėkštai.

Juodagalves sniegenas, ko gero, visi pažysta iš itin įspūdingai atrodančių patinėlių raudona krūtine su juodu viršugalviu alyvų krūmuose, jos sniego fone – tarsi pakabinti žaisliukai ant kalėdinės eglės, tiesiog žiemą ,,pražysta“. Kai anksčiau būdavo rimtos žiemos, jas dažnai galima buvo pamatyti lesant alyvų, uosialalapių klevų, lanksvų sėklas ne tik sodybose, bet ir mieste. Sniegenų pasaulyje yra bene 9 rūšys, kurios praktiškai skiriasi nedaug, gal tik skirtingu spalvų apdaru. Mūsiškė rūšis, ko gero, spalvočiausia. Dekoratyvinių laukinių giesmininkų entuziastai jas mėgsta dėl švelnaus, jaukaus būdo, melancholiškos giesmės ir kas įdomu, jos gana lengvai kryžminasi su daugeliu giminingų kikilių rūšių. O gamtoje pastaraisiais metais stebimas ženklus jų sumažėjimas, kaip ir kitų smulkių sparnuočių rūšių.

Kitas gana egzotinį, spalvotą apdarą turintis paukštis, gyvenantis pas mus ištisus metus, yra kėkštas, kurį tikriausiai visi pažįsta. Paprastai mūsų varniniai nepasižymi spalvotu plunksnų apdaru. Tiesa, man gana egzotiška yra ir šarka, nors dominuoja tik juodos ir baltos plunksnos, bet juodos plunksnos turi melsvai žalio metalinio žvilgesio, kas sudaro egzotinio sparnuočio įvaizdį. Jeigu nemažai smulkių paukščių rūšių katastrofiškai mažėja ir ornitologai skambina pavojaus varpais, tai varniniai, sakyčiau, laikosi ,,padoriai“. Taipogi ir minėti kėkštai, jų populiacija nemažėja. Žinoma, svyravimų būna dėl mitybinės bazės suprastėjimo. Šiemet prastai užderėjo ąžuolai ir kėkštams prikaupti mėgstamų gilių, tiksliau – jų prislėpti žiemai, nebuvo galimybių. Per šaltas žiemas kėkštai, verčiami bado (yra atvejų), net į trobesių vidų patenka. Nors kėkštai nemažai padaro žalos smulkiesiems giesmininkams, bet atsiperka neleisdami miškuose išnykti ąžuolams.

Belieka keletą štrichų skirti egzotišką apdarą turintiems svečiams iš šiaurinių regionų. Tai svirbeliai ir čimčiakai. Svirbelius, kas domisi gyvąja gamta ir paukščiais, gerai pažįsta. Kadaise, kai buvo žiemos ,,žiemiškos“, svirbeliai jau nuo lapkričio vidurio atskrisdavo į mūsų kraštą. Dabartiniais laikais, kai žiemos sušvelnėjo, jie matyt apsistoja šiauriau Lietuvos.  Be to, anksčiau atskridę svirbeliai rasdavo  dar daug šermukšnių uogų, kurios yra pagrindinis jų lesalas žiemos metu. Vasarą svirbeliai minta tik vabzdžiais, daugiausia, perėjimo metu taigoje, masiškai prisidauginusiais uodais, mašalais. Dabar atskridę pas mus beveik neberanda šermukšnių uogų, nes jos būna arba anksti nudžiūvusios ir nubyrėjusios, arba jos nulestos smilginių ir juodųjų strazdų. 

Jei yra skaitytojų, kurie pažįsta svirbelius, tai čimčiakus vargu ar daug kas pažįsta Tai smulkūs kikilinių šeimos paukščiai, kurie atskrenda pas mus žiemą, laikosi pulkeliais, nebaikštūs, lesa pievose likusių augalų, taip pat alksnio, beržų sėklas. Dabar nustatyta, kad yra dvi artimos čimčiakų rūšys – paprastasis ir mažasis. Jie mažai kuo skiriasi: kaktoje raudona dėmė, krūtinė rausva. 

Dar reikėtų paminėti egzotiškos išvaizdos turintį sparnuotį iš kikilinių šeimos – tai dagilį. Dydžiu truputį nusileidžia žvirbliui, galvos plunksnos trijų spalvų – juodos, raudonos ir geltonos. Pusiau migruojanti rūšis, vis dažniau liekanti pas mus žiemoti. 

Minėtus sparnuočius dažniau galima pamatyti, kai žiemos yra šaltos ir daug sniego. Kai švelnios žiemos, jie rečiau lankosi arčiau sodybų, miestų, nes maisto randa pakankamai ir natūralioje gamtoje.