Sumažėjo juodųjų gandrų, meletų ir lakštingalų

Lietuva kas šešis metus Europos Komisijai teikia ataskaitą apie Paukščių direktyvos įgyvendinimą šalies teritorijoje. Paskutinio laikotarpio (2019-2024 m.) šios ataskaitos parengimą kuravo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistai, o rengiant pačią ataskaitą ženkliai prisidėjo ornitologai profesionalai, mokslininkai iš mokslo institucijų, ekspertai iš Lietuvos ornitologų draugijos.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės sk. vyr. specialisto Saulio Skujos, buvo parengta naujausia ataskaita Europos Komisijai apie 270 paukščių rūšių būklę Lietuvoje. Iš jų: apie 213 šalyje perinčias paukščių rūšis, 24  migruojančias paukščių rūšis ir 33 žiemojančias paukščių rūšis. Ataskaita apima šešerių (2019–2024) metų laikotarpį, kurio metu surinkti ir apibendrinti duomenys lyginami su ankstesnėmis ataskaitomis.

Palyginus su praėjusio laikotarpio ataskaita

Iš šios naujausios ataskaitos duomenų matosi, kad lyginant su ankstesne ataskaita, paskutinių šešių metų laikotarpiu ženkliai sumažėjo paukščių rūšių, kurių šalies populiacijos vertinamos kaip sumažėjusios (dec- nuo 28 procentų 2013-2018 metais iki 17 procentų 2013-2024 metais).

Tuo pačiu šiuo naujausiu vertintu laikotarpiu atitinkamai padaugėjo paukščių rūšių, kurių populiacijos vertinamos kaip stabilios (sta- nuo 40 procentų 2013-2018 metais iki 48 procentų 2013-2024 metais). Paukščių rūšių skaičius, kurių populiacijos vertintos kaip gausėjančios (inc), svyruojančios (flu) ar nežinomos (unk), vertinant trumpuoju laikotarpiu, ženkliai nekito.

Vertinant ilgalaikius paukščių rūšių populiacijų pokyčius šalyje, nustatyta daugiau mažėjančiomis populiacijomis pasižyminčių paukščių rūšių (68 rūšys arba 25 procentai visų vertintų paukščių rūšių), o gausėjančių paukščių rūšių skaičius ženkliai nekito ir sudarė 18 procentų (49 paukščių rūšys).

Vertinant šalyje perinčių 213 paukščių rūšių populiacijų būklę, nustatyta, kad paskutinių šešių metų laikotarpiu taip pat sumažėjo paukščių rūšių, kurių šalies populiacijos vertinamos kaip sumažėjusios (dec- nuo 32 procentų 2013-2018 metais iki 20 procentų 2013-2024 metais). Tačiau šiuo naujausiu vertintu laikotarpiu atitinkamai padaugėjo paukščių rūšių, kurių populiacijos vertinamos kaip stabilios (sta- nuo 44 procentų 2013-2018 metais iki 58 procentų 2013-2024 metais). Paukščių rūšių skaičius, kurių populiacijos vertintos kaip gausėjančios (inc) sumažėjo 4 procentiniais punktais (nuo 19 procentų iki 15 procentų arba devyniomis paukščių rūšimis). Tuo tarpu, vertinant ilgalaikius perinčių paukščių rūšių populiacijų pokyčius šalyje, nustatytas didesnis nei paskutinio laikotarpio mažėjančiomis populiacijomis pasižyminčių rūšių skaičius (60 rūšių arba 28 procentų visų vertintų perinčių paukščių rūšių), o gausėjančių perinčių paukščių rūšių skaičius sudarė 40 (19 procentų paukščių rūšių).

Kokių paukščių gausėja

Iš perinčių paukščių paminėtinos šios mūsų šalyje nuolat metai iš metų gausėjančios paukščių rūšys: didysis dančiasnapis (Mergus merganser), didysis baltasis garnys (Egretta alba), gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus), pilkoji žąsis (Anser anser), paprastoji klykuolė (Bucephala clangula) ir pilkoji gervė (Grus grus). Iš plėšriųjų paukščių tai būtų jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) ir rudasis peslys (Milvus milvus). Lietuvoje taipogi pastoviai gausėja pilkųjų ančių (Anas strepera), paprastųjų uldukų (Columba oenas), pilkųjų meletų (Picus canus), paprastųjų šarkų (Pica pica) ir kitų perinčių paukščių.

Paskutinių dviejų periodų ataskaitų vertinimo duomenimis šalyje pagausėjo juodųjų peslių (Milvus migrans), paprastųjų keršulių (Columba palumbus) ir meldinių nendrinukių (Acrocephalus paludicola). Vien tik šio paskutinio vertinimo duomenimis buvo įvertinta daugiau perinčių mažųjų kragų (Tachybaptus ruficollis), rudakaklių kragų (Podiceps grisegena), paprastųjų pelėsakalių (Falco tinnunculus), paprastųjų kirų (Larus canus), naminių pelėdų (Strix aluco), Lietuvoje plintančių laplandinių pelėdų (Strix nebulosa) ir kitų rūšių.

Kokių paukščių mažėja

Nors palankios apsaugos būklės paukščių rūšių ir daugėja, tačiau kartu didėja ir blogos būklės paukščių rūšių skaičius. Kadangi keičiasi paukščių buveinės, ypač pelkės ir šlapžemės, sparčiai ariamos buvusios pievos ir intensyviai kertami miškai, Lietuvoje nuolat metai iš metų mažėja populiacijos šių perinčių paukščių rūšių: iš vandens ir šlapynių paukščių tai rudagalvė antis (Aythya ferina), dryžgalvė kryklė (Anas querquedula), paprastasis stulgys (Gallinago media), juodkrūtis bėgikas (Calidris alpina), didžioji kuolinga (Numenius arquata), paprastasis griciukas (Limosa limosa), raudonkojis tulikas (Tringa totanus) ir net paprastoji pempė (Vanellus vanellus).

Kartu su šalyje nykstančiomis pievomis nuolatos mažėja ir su šiomis buveinėmis susijusių paukščių – pievinių kalviukų (Anthus pratensis), geltonųjų kielių (Motacilla flava). Sparčiai mažėja ir kitų paukščių – eurazinių tetervinų (Lyrurus tetrix), paprastųjų purplelių (Streptopelia turtur), mažųjų kirų (Larus minutus).

Drastiškai sumažėjusios paukščių populiacijos

Ypatingą susirūpinimą kelia europinio žalvarnio (Coracias garrulus) būklė, nes šių paukščių pas mus nebeliko nei 10-ties perinčių porų. Paskutinių dviejų periodų ataskaitų vertinimo duomenimis šalyje sumažėjo kuoduotųjų ančių (Aythya fuligula), juodųjų gandrų (Ciconia nigra) ir baltųjų gandrų (Ciconia ciconia), sidabrinių kirų (Larus argentatus), baltnugarių genių (Dendrocopos leucotos), vidutinių margųjų genių (Leiopicus medius) ir  ypatingai – žaliųjų meletų (Picus viridis), o taip pat ir juodųjų čiurlių (Apus apus), baltabruvių strazdų (Turdus iliacus), paprastųjų medšarkių (Lanius collurio), mažųjų margųjų musinukių (Ficedula parva), rytinių lakštingalų (Luscinia luscinia) ir paprastųjų kiauliukių (Saxicola rubetra).

Remiantis šio paskutinio vertinimo duomenimis šalyje buvo įvertinta mažiau perinčių mažųjų erelių rėksnių (Clanga pomarina), didžiųjų apuokų (Bubo bubo) ir uralinių pelėdų (Strix uralensis), nors pastarųjų populiacija prieš tai ir buvo vertinama kaip gausėjanti. Pastaruoju metu šalyje mažėja ir paprastųjų jerubių (Tetrastes bonasia), vakarinių kurtinių (Tetrao urogallus), miškinių tikučių (Tringa glareola), taip pat ir tokių rūšių, kaip paprastasis varnėnas (Sturnus vulgaris) ar naminis žvirblis (Passer domesticus) perinčių populiacijų gausa.

Svyruojanti paukščių gausa

Paminėtinos ir tokios paukščių rūšys, kurių gausa nėra stabili metai iš metų ir jų gausos trendai svyruoja. Tai tokios paukščių rūšys kaip gaidukas (Philomachus pugnax), paprastoji švygžda (Porzana porzana), eglinis kryžiasnapis (Loxia curvirostra) ir kitos. Nustatytos ir tokios perinčios paukščių rūšys, kurios šio vertinimo metu buvo priskirtos nežinomo arba neaiškaus gausumo trendų paukščių grupei. Tai tokios paukščių rūšys kaip plovinė vištelė (Zapornia parva), ūsuotoji zylė (Panurus biarmicus), paprastoji mėlyngurklė (Luscinia svecica), sodinė starta (Emberiza hortulana) ir kitos.

Daugėja žiemojančių paukščių

Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimai daugėja žiemojančių paukščių. Vertinant šalyje žiemojančių 33 paukščių rūšių gausą, nustatyta, kad paskutinių šešių metų laikotarpiu visiškai neaptinkama sumažėjusia gausa žiemos metu pasižyminčių paukščių rūšių. Tuo tarpu pačiu naujausiu vertintu laikotarpiu padaugėjo žiemojančių paukščių rūšių, kurių gausa vertinama kaip gausėjanti (inc- nuo 5 procentų, vienos rūšies 2013-2018 metais iki 37 procentų, dvylikos rūšių 2013-2024 metais). Net 27 procentai arba 9 rūšių paukščių gausa žiemos metu svyruoja, o 24  procentai arba 8 rūšių paukščių gausos trendai yra nežinomi.

Vertinant ilgalaikius žiemojančių paukščių rūšių gausos pokyčius šalyje, nustatytos šešios paukščių rūšys, pasižyminčios mažėjančia individų gausą (18 procentų visų vertintų šių paukščių rūšių), gausėjančių žiemojančių paukščių rūšių skaičius taip sudarė 18 procentų vertintų paukščių rūšių (šešios rūšys), net šešiolikos paukščių rūšių gausos būklė įvertinta kaip nežinoma (49 procentai), o keturių paukščių rūšių – kaip svyruojanti metai iš metų (12 procentų).

Lietuvoje gausėja šių žiemojančių paukščių rūšių – didysis baltasis garnys (Egretta alba), pilkasis garnys (Ardea cinerea), eurazinė cyplė (Mareca penelope), jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla), paprastasis laukys (Fulica atra), mažasis kragas (Tachybaptus ruficollis), įvairios kirų rūšys ir kitų.

Migruojančių paukščių situacija

Vertinant Lietuvoje migruojančių 24 paukščių rūšių gausos trendus, įvertinta, kad paskutinių šešių metų laikotarpiu nustatytos paukščių rūšys, kurių gausa vertinama kaip sumažėjusi, sudarė 13 procentų (arba trys rūšys - 2013-2024 metais) ir 8 procentai (arba dvi rūšys - 1980-2024 metais ilgalaikiame trende). Tuo tarpu pačiu naujausiu vertintu laikotarpiu padaugėjo žiemojančių paukščių rūšių dviem rūšimis, lyginant su ilgalaikiu trendu (atitinkamai 21 procentu ir 13 procentų) ir ženkliai sumažėjo skaičius rūšių, kurių gausos trendai buvo nežinomi (nuo 100 procentų - 2013-2018 metais iki 50 procentų - 2013-2024 metais).

Lietuvoje mažėja tokių migruojančių paukščių rūšių kaip kuoduotoji antis (Aythya fuligula), eurazinė cyplė (Mareca penelope) ir laplandinis griciukas (Limosa lapponica)... Tačiau gausėja migruojančių paukščių rūšių tokių, kaip pilkoji žąsis (Anser anser) ir baltakaktė žąsis (Anser albifrons), gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus), pilkoji gervė (Grus grus) ir jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla). Stabilios migracijų metu išlieka šaukštasnapės antys (Anas clypeata), smailiauodegės antys (Anas acuta) ir baltaskruostės berniklės (Branta leucopsis), o raudonkojų sakalų (Falco vespertinus) gausa migracijų metu paprastai yra labiau svyruojanti, priklausimai nuo skirtingų metų.

Pagrindiniai neigiami veiksniai ir grėsmės

Išanalizavus parengtą ataskaitą, nustatyti pagrindiniai neigiami veiksniai ir grėsmės, kurie labiausiai įtakojo paukščių gausos svyravimus ataskaitoje vertinamu šešių metų laikotarpiu.

Vertinant paukščių populiacijas išskirtos pagrindinės grėsmės, susijusios su žemės ūkio (14,07 procentų arba 38 rūšys) ir miškininkystės (9,63 procentai arba 36 rūšys) metu vykdomomis praktikomis bei su biologinių išteklių gavyba ir auginimu (7,04 procentai arba 19 rūšių). Perinčių paukščių populiacijos gausos vertinimo atveju taip pat išskirtos pagrindinės grėsmės, susijusios su žemės ūkio (17,37 procentų arba 37 rūšys) ir miškininkystės (12,21 procentų arba 36 rūšys) metu vykdomomis praktikomis. Žiemojančių paukščių rūšių gausos vertinimo atveju išskirtos pagrindinės grėsmės, susijusios su biologinių išteklių gavyba ir auginimu bei mišrios kilmės tarša (po 27,27 procentų arba po 9 rūšis), o migruojančių paukščių rūšių gausos vertinimo atveju išskirtos pagrindinės grėsmės, susijusios su energijos gavybos procesais ir infrastruktūros plėtra (20,83% arba 5 rūšys) bei su biologinių išteklių gavyba ir auginimu (12,50 procentų arba 3 rūšys).

Atskiros pavojingos paukščiams ūkinės veiklos yra miškų kirtimai, pievų ir ganyklų suarimas, kiti žemėnaudos pokyčiai, vandens hidrologinio rėžimo kaita, vėjo ir saulės energetikos vystymas, transporto ir infrastruktūros įtaka, įvairūs trikdymai paukščių veisimosi metu. Nemaža dalis migruojančių ir ne tik paukščių žūsta atsitrenkdami į pastatų stiklus, nukenčia nuo elektros įtampos laidų bei nuo invazinių gyvūnų.

Vis labiau juntama ir klimato kaitos įtaka paukščiams.