Vokietijoje 232 skerdyklas stebės kameros – ar toks modelis laukia ir Lietuvos?

Vokietijos federalinė maisto ir žemės ūkio ministerija pradėjo visuomenines konsultacijas dėl Gyvūnų gerovės įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama įvesti privalomą vaizdo stebėjimą skerdyklose. Siūlomos pataisos yra dalis platesnės gyvūnų apsaugos reformos, kurią planuoja šalies vyriausybė, spaudžiama gyvūnų teisių gynėjų. Naujos taisyklės esą padės efektyviau užkirsti kelią pažeidimams skerdimo metu.

Pagal pateiktą projektą, vaizdo kameros būtų privalomos didesnėse skerdyklose – ten, kur per metus paskerdžiama daugiau kaip 1000 stambiųjų gyvūnų arba daugiau kaip 150 tūkst. paukščių ar triušių. Tokie kriterijai reikštų, kad privalomas vaizdo stebėjimas būtų įvestas maždaug 232 skerdyklose visoje Vokietijoje. Kameros turėtų būti įrengtos gyvūnų iškrovimo vietose, apsvaiginimo prieš skerdimą zonose ir nukraujinimo vietose – tai yra svarbiausiuose etapuose, kuriuose dažniausiai nustatomi gyvūnų gerovės pažeidimai.

Numatoma, kad kameros turės fiksuoti ne tik gyvūnus, bet ir darbuotojus, dalyvaujančius skerdimo procese. Tuo pačiu projekte aiškiai pabrėžiama, kad slaptas filmavimas nebus leidžiamas – įranga turės būti matoma, o darbuotojai informuoti apie stebėjimą. Skerdyklų operatoriai privalės saugoti vaizdo įrašus mažiausiai 30 dienų, o kontrolės institucijos galės juos peržiūrėti ir naudoti kaip įrodymus administracinėse ar baudžiamosiose bylose, jei bus nustatyti gyvūnų gerovės pažeidimai.

Be to, įstatymo projekte numatyta papildoma kontrolės galimybė: jei atsiras įtarimų dėl netinkamo elgesio su gyvūnais, priežiūros institucijos galės įpareigoti įrengti kameras ir mažesnėse skerdyklose, kurios iš pradžių nepatektų į privalomo stebėjimo kategoriją.

Vokietija yra viena didžiausių mėsos gamintojų Europos Sąjungoje. Kasmet šalies skerdyklose paskerdžiama dešimtys milijonų gyvulių ir šimtai milijonų paukščių. Didelis gyvūnų skaičius ir greitas skerdimo linijų tempas dažnai apsunkina nuolatinę žmogaus kontrolę – didelėse skerdyklose per valandą gali būti paskerdžiama šimtai kiaulių ar tūkstančiai paukščių. Dėl šios priežasties vis dažniau svarstoma pasitelkti technologinius sprendimus, kurie esą padėtų efektyviau stebėti procesus ir identifikuoti galimus pažeidimus.

Diskusijos dėl privalomo filmavimo kilo ir dėl anksčiau paviešintų tyrimų, kuriuose gyvūnų teisių organizacijos užfiksavo netinkamą elgesį skerdyklose. Tarp dažniausiai minimų pažeidimų – gyvūnų mušimas ar spardymas, netinkamas elektros prietaisų naudojimas gyvuliams varyti, taip pat atvejai, kai gyvūnai buvo skerdžiami dar būdami sąmoningi po neveiksmingo apsvaiginimo. Tokie incidentai paskatino didesnį visuomenės ir politikų spaudimą stiprinti kontrolės mechanizmus.

Vis dėlto siūlomos pataisos sulaukė nevienareikšmių reakcijų. Mėsos pramonės atstovai kritikuoja projektą dėl galimų papildomų išlaidų ir administracinės naštos. Pasak sektoriaus organizacijų, kamerų įrengimas, duomenų saugojimas ir jų administravimas gali pareikalauti nemažų investicijų. Tuo tarpu gyvūnų teisių organizacijos teigia, kad siūlomi reikalavimai nėra pakankamai griežti ir turėtų būti taikomi visoms skerdykloms, nepriklausomai nuo jų dydžio, nes dalis pažeidimų nustatyta būtent mažesniuose cechuose.

Vokietijos žemės ūkio ministras Alois Raineris anksčiau yra pareiškęs, kad privalomas vaizdo stebėjimas skerdyklose yra tik viena iš planuojamų reformų gyvūnų gerovės srityje. Vyriausybė planuoja ir kitus teisės aktų pakeitimus, susijusius su gyvūnų laikymo, transportavimo bei skerdimo standartais. Jei šios pataisos bus patvirtintos, Vokietija taps viena pirmųjų Europos valstybių, įvedusių tokio masto technologinę kontrolę skerdimo procesuose, o tai gali tapti precedentu ir kitoms Europos Sąjungos šalims, įskaitant ir Lietuvą.