Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, kad daugelis ūkininkų privalo iki rugsėjo 1 d. pasirūpinti pievų nušienavimu.  

Siekiantys gauti tiesiogines išmokas bei paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) tęstines priemones ir pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (Strateginis planas) intervencines priemones privalo nušienauti pievas (klasifikatoriaus kodai GPŽ, DGP, DGA, DGI), žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje (visi klasifikatoriaus III grupės kodai) bent vieną kartą per metus arba nuganyti nevėliau kaip iki rugsėjo 1 d.

Šienavimo reikalavimai

Pievų, žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje, taip pat sodų, riešutų ir uogynų tarpueilių, kuriuose yra pieva, iki rugsėjo 1 d. nušienauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) turi būti sutvarkyta, t. y. išvežta iš lauko arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius.

Sodų, riešutų ir uogynų tarpueilius reikia periodiškai įdirbti taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės. Sodų, riešutų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva, reikia nušienauti ne mažiau kaip vieną kartą per metus iki rugsėjo 1 d. Taip pat iki šios dienos būtina pašalinti negyvus vaismedžius ar vaiskrūmius ir jų liekanas. Deklaruojantiems plotus erozijai jautriose teritorijose (šlaitų, statesnių nei 12 proc. sluoksnis), sodų ir uogynų plotuose bei jų tarpueiliuose žemės dirbimas ir purenimas yra draudžiamas.

Pareiškėjai, kurio einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio (SG) hektarui, pievų ar žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje plotuose ganymo sezonu metu yra ganoma, ganytų plotų neprivalo papildomai šienauti. Po ganymo lauke likę žolės likučiai nebus laikomi neatitikimu reikalavimams. Tokiu atveju ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d. deklaruojamuose laukuose būtų matomi ūkinių gyvūnų buvimo lauke požymiai, t. y. ekskrementų liekanos, išguldyta ar nuėsta žolė ir kiti požymiai, arba laukai turi būti nušienauti – nušienauta žolė turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko ir supresuota, šienas sudėtas į kūgius ar susmulkinta ir tolygiai paskleista).

Kai pareiškėjo laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudaro mažiau kaip 0,3 SG pievos hektarui, nepadengti SG plotai (1 SG padengia 3,33 ha) ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d. turi būti sutvarkyti visame lauko plote, t. y. nušienauta žolė turi būti iš lauko išvežta ar supresuota, šienas sudėtas į kūgius. Žolės smulkinimas ir paskleidimas lauke yra draudžiamas.  

Pareiškėjai, iki liepos 1 d. įregistravę ne mažiau kaip 5 bičių šeimas, padengtuose bičių šeimomis (1 bičių šeima atitinka 0,59 ha) pievų ir žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje plotuose gali smulkinti žolę ir paskleisti ją lauke. Likusius pievų plotus iki rugsėjo 1 d. turi sutvarkyti visame lauko plote (nušienauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) turi būti iš lauko išvežta arba supresuota, šienas sudėtas į kūgius), žolės smulkinimas ir paskleidimas lauke draudžiamas.

"Atkreiptinas dėmesys, kad ūkininkų laukams, deklaruojamiems Klasifikatoriaus kodu GPŽ arba Klasifikatoriaus III grupės kodais, auginamiems sėklai ir įsėliui (požymiai SĖ, ESĖ, ES, JS), netaikomi šienavimo reikalavimai", – primena NMA.

Siekiantieji gauti paramą pagal kompleksinės ekologinės sistemos veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, turi nušienauti ežias (ribines juostas), palaukes, paviršinio vandens telkinių pakrantes – ne mažesniu kaip 1 metro atstumu nuo kranto, įskaitant apsaugos juostas, pagriovius,  medžius – po laja, miškelius, krūmus – 1 m atstumu nuo lajos ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki rugsėjo 1 d.. Nušienautą žolę galima palikti suguldytą vietoje, susmulkinti ar išvežti. Pagal veiklas „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ ir „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ žolę taip pat reikia nušienauti bent kartą per metus iki rugsėjo 1 d., o nušienautą žolę būtina išvežti arba susmulkinti.