Kėdainiai ruošiasi galimam potvyniui, kariai žvalgo teritoriją

Nors pavasario saulė dar tik pradeda budinti gamtą, šalia upių įsikūrę Lietuvos miestai jau gyvena padidintos parengties režimu. Prognozuojama, kad didžiausia pavasarinio atlydžio sukelto potvynio rizika yra Kaune bei Kėdainiuose. Nors šiandien dar nėra galutinai aišku, ar gamta iš tiesų pateiks rimtų iššūkių, Kėdainių rajono savivaldybė jau dabar aktyviai ruošiasi galimai ekstremaliai situacijai, kad pavasarinis atšilimas netaptų netikėta nelaime. Šią žiemą itin gausiai prisnigus bei stipriai šalus, baiminamasi ne tik stipraus upių patvinimo ir besiformuojančių aplinką ir žmonių turtą galinčių apgadinti ledų sangrūdų. Dėl to neatmetama ir ledo sangrūdų sprogdinimo galimybė.

Kritulių buvo itin daug

Žvelgiant į žiemos kritulių statistiką, kurią pateikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, matomas ryškus kritulių kiekio augimas. Gruodį ir sausį kritulių kiekis Lietuvoje nesiekė daugiametės normos (atitinkamai 52 proc. ir 65 proc. SKN), tačiau antrąjį vasario dešimtadienį situacija pasikeitė – vidutinis kritulių kiekis šalyje pasiekė 105 proc. normos. Kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui, Kelmėje, šis rodiklis šoktelėjo dar aukščiau. Tiesa, nors gruodis ir sausis krituliais ir nesiekė daugiametės normos, daugelis sutiks, kad sniego ir tais mėnesiais buvo per akis.

Kėdainių rajono vadovai ir specialistai, įvertinę šiuos duomenis, suskubo aptarti veiksmų algoritmą. Tikslios prognozės šiuo metu įmanomos tik trims dienoms į priekį, tačiau rizika, ypač dėl ledo sangrūdų Nevėžio upėje ties Sirutiškiu ir Pelėdnagiais, išlieka reali.

Svarbiausia – operatyvus gyventojų informavimas

Savivaldybės parengties pareigūnas Jonas Švedas pabrėžia, kad šiuo etapu kritinis faktorius yra ne tik techninis pasirengimas, bet ir tai, kaip greitai bei tiksliai informacija pasieks kiekvieną gyventoją.

„Seniūnai ir seniūnaičiai, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai lankosi vietose, kur numatomas pavojus miesto teritorijoje, vienkiemiuose, Justinavos bei Pašilių soduose. Dalinama paruošta informacija, kaip elgtis prieš potvynį, jo metu ir po jo“, – pasakoja J. Švedas.

Pareigūnas detalizuoja, kad informacijos sklaidai pasitelkiami visi įmanomi kanalai – tai ir vietos televizija, ir savivaldybės bei seniūnijų socialinių tinklų paskyros ir, be abejo, oficiali Kėdainių rajono savivaldybės interneto svetainė.

„Susidarius ekstremaliai situacijai ir gavus Nacionalinio krizių valdymo centro leidimą, potvynio zonoje gali būti įjungiamos ir gyventojų perspėjimo sirenos“, – įspėja J. Švedas.

Svarbiausia – operatyvus gyventojų informavimas

Savivaldybės parengties pareigūnas Jonas Švedas pabrėžia, kad šiuo etapu kritinis faktorius yra ne tik techninis pasirengimas, bet ir tai, kaip greitai bei tiksliai informacija pasieks kiekvieną gyventoją.

„Seniūnai ir seniūnaičiai, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai lankosi vietose, kur numatomas pavojus miesto teritorijoje, vienkiemiuose, Justinavos bei Pašilių soduose. Dalinama paruošta informacija, kaip elgtis prieš potvynį, jo metu ir po jo“, – pasakoja J. Švedas.

Pareigūnas detalizuoja, kad informacijos sklaidai pasitelkiami visi įmanomi kanalai – tai ir vietos televizija, ir savivaldybės bei seniūnijų socialinių tinklų paskyros ir, be abejo, oficiali Kėdainių rajono savivaldybės interneto svetainė.

„Susidarius ekstremaliai situacijai ir gavus Nacionalinio krizių valdymo centro leidimą, potvynio zonoje gali būti įjungiamos ir gyventojų perspėjimo sirenos“, – įspėja J. Švedas.