Ministerija: Lietuvos ekonomika šiemet augs 3,1 proc.

 Lietuvos ekonomika šiemet augs sparčiau nei pernai – 3,1 proc., augimą toliau palaikys stipri vidaus paklausa, augančios gyventojų pajamos bei investicijos, prognozuoja Finansų ministerija.

„Tai (prognozuojamas BVP augimas – ELTA) yra vienas geresnių rodiklių Europos Sąjungoje“, – žurnalistams antradienį sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Tai numatyta ministerijos kovą atnaujintame Lietuvos Ekonominės raidos scenarijuje, kuris rengiamas kas pusmetį.

Paskutinį kartą scenarijų ministerija atnaujino pernai rugsėjį, tuomet bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas prognozuotas 3,3 proc.

Numatoma, kad 2027 m. ekonomikos augimas sulėtės iki 2,3 proc., tuo metu vidutiniu laikotarpiu augimas turėtų sudaryti vidutiniškai po 2,7 proc. kasmet – 2028 m. sieks 2,8 proc., 2029 m. – 2,6 proc.

Ministerija prognozuoja, kad infliacija šiemet padidės iki 3,7 proc. – didžiausią spaudimą jai kelia dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose pabrangusi naftos kaina rinkose. Kainų pakilimą artimiausiu laikotarpiu taip pat skatins įsigalioję antros pensijų pakopos sistemos pakeitimai ir dėl jų augsiantis vartojimas, energijos žaliavų kainos. 

Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais infliacijos tempas turėtų sulėtėti iki 2,4 proc.

K. Vaitiekūno teigimu, ministerijos infliacijos prognozės dažnu atveju būna konservatyvios, stengiamasi susilaikyti nuo projekcijų į ateitį, kurios nėra paremtos konkrečiais skaičiavimais.

Pasak ministro, šis Ekonominės raidos scenarijus sudarytas dar iki smarkaus naftos kainų pakilimo rinkose.

„Situacija labai greitai keičiasi, jei matysime, kad ji (konfliktas Artimuosiuose Rytuose – ELTA) užsitęs, tai prognozė galės būti atnaujinta“, – sakė jis.

K. Vaitiekūno teigimu, esant krizinei situacijai ministerija prognozes gali atnaujinti kas ketvirtį.

„Kalbant apie rizikas, kurio kyla šaliai, be abejonės, neigiamų rizikų yra daugiau“, – aiškino jis.

Ministro teigimu, tarp tokių rizikų – ne tik konfliktas Artimuosiuose Rytuose, bet ir hibridinės atakos, kainų svyravimai, prastos kitų euro zonos valstybių ekonomikos augimo prognozės.

Dėl pensijų reformos šiemet namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų augti reikšmingai sparčiau nei praėjusiais metais – 4,5 proc., kitąmet – sulėtėti iki 2,2 proc., o vidutinio laikotarpio pabaigoje siekti 3 proc.

Nedarbo lygis šiemet turėtų sumažėti iki 6,8 proc., tačiau išlikti pakankamai aukštas, kitais metais nežymiai padidėti iki 6,9 proc., o vėlesniais vidutinio laikotarpio metais siekti 6,8 proc.

Užimtųjų skaičius, kaip numatoma, šiemet padidės nežymiai – iki 0,1 proc. 

Tuo metu atlyginimų augimas turėtų išlikti pakankamai spartus  – vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas siekti 7,9 proc., kitais metais – 6,1 proc.

Numatoma, kad šiemet realus prekių ir paslaugų eksportas augs 2,7 proc. – lėčiau nei pernai, neigiamą įtaką tam labiausiai sudarys aukšta palyginamoji bazė, prastesnės tarptautinės prekybos sąlygos dėl JAV taikomų importo muitų ES prekėms bei karas Irane ir išaugusios energijos kainos.

Tiesa, prie bendrojo eksporto toliau reikšmingai prisidės paslaugų eksporto augimas. 

Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais stipresnė išorės paklausa paspartins prekių ir paslaugų eksporto augimą iki 3,6 proc.