Rekordiniais šalčiais prasidėjęs vasaris: kaip speigas paveiks elektros sąskaitas?

Šių metų vasaris Lietuvoje prasidėjo itin žiemiškais orais – vietomis temperatūra krito net iki –30 °C. Tokie šalčiai didina elektros poreikį, o dėl šios priežasties kyla elektros kainos. Nors istoriškai vasaris ne visuomet pasižymi viena aiškia kainų kryptimi, pasak „Elektrum Lietuva“ Komercijos vadovo Manto Kavaliausko, žiemos viduryje vyraujantys šalti ir nepastovūs orai dažnai didina neapibrėžtumą elektros rinkoje.

Šalta, bet saulėta

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos „Meteo.lt“ meteorologo Gyčio Valaikos, vasario pirmosiomis dienomis spustelėjęs šaltis gali ir užsitęsti.

„Skaičiavimai rodo, kad šaltis šalyje nesitrauks visą vasario mėnesį. Šilumos patekimą nuo Atlanto vandenyno Baltijos šalių link jau ilgokai blokuoja aukšto slėgio sritys. Šiuo metu oro srautai judės iš šiaurės rytų, nuo Arkties regiono, todėl natūralu, kad bus šalta. Šilumos kol kas nematysime. Be to, turėtų būti sausiau nei vidutiniškai, todėl dažniau švies saulė“, – sako meteorologas.

Vasaris neturi vienos kainų krypties

Komercijos vadovo teigimu, istoriniai duomenys rodo, kad vasarį elektros kainos gali kisti labai skirtingai.

„2023 metų vasarį elektros kaina buvo labai panaši į sausio, tik šiek tiek didesnė. 2024-aisiais vasaris, priešingai, buvo pigesnis nei sausis, o 2025 metų vasarį kaina beveik dvigubai viršijo sausio lygį. Tai rodo, kad vasaris neturi aiškios tendencijos ir labai stipriai priklauso nuo konkrečių metų sąlygų“, – teigia M. Kavaliauskas.

Pasak jo, atsižvelgiant į tai, kad šių metų sausis buvo itin brangus, reikšmingas kainų augimas vasarį būtų labiau netikėtas. Tuo metu stabilizacija arba tik nedidelis kainų sumažėjimas yra realesnis scenarijus.

Šalčiai didina paklausą, o gamyba išlieka ribota

Žiemos viduryje elektros kainoms reikšmingą įtaką daro ne tik temperatūra, bet ir ribotos atsinaujinančios energijos gamybos galimybės. Vasaris, kaip ir sausis, pasižymi mažu saulės spindėjimo kiekiu, o stiprius šalčius dažnai lydi ir silpnesnis vėjas.

„Esant žemai oro temperatūrai, auga elektros poreikis šildymui, o kartu ir bendra paklausa. Tuo pat metu žiemą, ypač vasarį, saulės generacija išlieka ribota, o jei dar pasitaiko ramesnių, mažiau vėjuotų periodų, sumažėja ir vėjo elektrinių gamyba. Tokiais atvejais didesnę paklausą tenka padengti kitais, dažnai brangesniais energijos šaltiniais, todėl išauga ir kainų svyravimų rizika“, – sako M. Kavaliauskas.

Vasaris – vienas brangesnių metų mėnesių

Komercijos vadovas pabrėžia, kad būtent vasarį dažnai susidaro palankios sąlygos aukštesnėms elektros kainoms.

„Istoriškai vasaris neretai patenka tarp brangesnių metų mėnesių – didelis elektros poreikis išlieka, o gamybos galimybės yra ribotos. Šiemet tai matome jau nuo pirmųjų vasario dienų: laikantis šalčiams, elektros paklausa natūraliai auga, o tai atsispindi ir kainose“, – teigia M. Kavaliauskas.

Jis priduria, kad šiemet papildomą neapibrėžtumą didina ir besikeičiantys orų scenarijai – net trumpalaikiai atšilimai ar vėjo sustiprėjimai gali laikinai sumažinti kainas, tačiau užsitęsus šalčiams elektros kainos dažniausiai laikosi aukštesniame lygyje.