Dėl vėjuotų orų Lietuvoje elektros kaina sumažėjo 3 proc.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vėjuoti orai stabilizavo didmeninę elektros kainą – ji sumažėjo 3 proc. iki 156 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia „Litgrid“.

Bendrovės duomenimis, Latvijoje ir Estijoje sausio 19–25 d. elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje.

„Beveik 50 proc. išaugo vėjo jėgainių gamyba, kuri siekė 146 gigavatvalandes (GWh). Vėjo elektrinės praėjusiais metais per savaitę daugiau gamino vos kelis kartus. Didelė vėjo gamyba lėmė stabilias elektros kainas, tačiau jos išlieka aukštos dėl rekordinės paklausos“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo minimaliai – nuo 348 iki 347 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 69 proc. elektros energijos poreikio. Bendrai per savaitę buvo pagaminta 238 GWh elektros – 19 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 199 GWh.

Daugiausia elektros šalyje gamino vėjo elektrinės, jų gamyba augo 48 proc. iki 146 GWh. Tuo metu prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba mažėjo 15 proc. iki 60 GWh, hidroelektrinės pagamino 12 GWh, o kitos elektrinės – 19 GWh. 

Bendrovės duomenimis, praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 61 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 25 proc., hidroelektrinės – 5 proc., o kitos elektrinės – 8 proc.

Bendras importo kiekis per savaitę smuko 12 proc. iki 157 GWh. Fiksuota, kad 66 proc. elektros buvo importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 28 proc. – iš Latvijos, o likę 5 proc. – iš Lenkijos.

Tuo metu eksporto srautai iš Lietuvos išliko stabilūs ir siekė 27 GWh. „Litgrid“ duomenimis, 63 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 35 proc. – į Latviją, o likę 2 proc. – į Švediją.

„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 51 proc. Lenkijos ir 31 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos ir 89 proc. Lietuvos kryptimis, nurodo bendrovė.