Kelių finansavimo aklavietė: pavojingai traukiasi pinigų maišas, skirtas kelių priežiūrai ir plėtrai
Seimo koridoriuose ir komitetų posėdžių salėse aistringai verda diskusijos dėl ateinančių metų valstybės biudžeto. Vienas iš daugybės klausimų, keliančių ypač didelį susirūpinimą ir aštrius debatus, yra lėšos, skiriamos Lietuvos keliams. Nors bendros valstybės išlaidos ir pajamos auga solidžiais tempais, pinigų maišas, skirtas kelių priežiūrai ir plėtrai, paradoksalu, bet traukiasi. Būtent į šią pavojingą tendenciją atkreipia dėmesį kėdainietis Seimo narys Viktoras Fiodorovas, kuris teigia, kad dabartinis biudžeto projektas ne tik nestabilizuos prastos kelių būklės, bet ir toliau ją blogins, o visos augančios valstybės pajamos bus surenkamos valstybinio kelių tinklo sąskaita. Jis ir kolegos iš Seimo ekonomikos komiteto ragina priimti kitokius sprendimus ir nemažinti finansavimo, skiriamo Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP).
Skaičiai kalba patys už save
Seimo komitetų posėdžiuose analizuojant biudžeto projektą, pateikti skaičiai buvo iškalbingi. Jie puikiai parodė didžiulį atotrūkį tarp bendro valstybės finansų augimo ir investicijų į kelių infrastruktūrą.
Valstybės išlaidos nuo 2021 iki 2026 metų, per gana neilgą laikotarpį išaugo 10-ia milijardų. Tai yra 65 procentų augimas. Pajamos, kurias valstybė surenka iš su keliais susijusių mokesčių, akcizų, vinječių, registravimo ir t. t., augo nuo maždaug milijardo iki milijardo 400 milijonų eurų. Vien akcizas augo nuo 900 milijonų iki milijardo 200 milijonų.
Logika diktuotų, kad augant pajamoms iš kelių naudotojų, proporcingai turėtų didėti ir finansavimas patiems keliams. Tačiau realybė, paaiškėjo, yra visiškai priešinga. Savivaldybių kelių finansavimo dalis auga 35 proc. Labai panašiai, kaip ir infliacija, na, vos šiek tiek daugiau. Tuo tarpu kelių finansavimo dalis valstybiniam kelių tinklui mažėja 60 proc.
Taigi, kai viskas aplink auga 65 proc., atrodo, kad auga būtent valstybinio kelių tinklo sąskaita.
Grėsminga 2026-ųjų perspektyva: KPPP mažėjimas ir jo pasekmės
Nors 2025 metais bendras kelių finansavimas, susidedantis iš KPPP (583,2 mln. eurų), Gynybos fondo kariniam mobilumui (59,6 mln. eurų) ir ES paramos (158,2 mln. eurų), atrodo solidus, žvilgsnis į 2026-uosius atskleidžia nerimą keliančią tendenciją.
Pagrindinis smūgis tenka Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP). Planuojama, kad 2026 metais ji sumažės net 146,6 mln. eurų – nuo 583,2 mln. iki 436,6 mln. eurų. Vyriausybė bando sušvelninti smūgį savivaldybėms, specialia 48 mln. eurų dotacija užtikrindama, kad joms skiriamas finansavimas išliktų toks pat, kaip ir 2025 metais – 206,4 mln. eurų. Tačiau ši „dovana“ savivaldybėms reiškia, kad visa finansavimo mažinimo našta krenta ant valstybinės reikšmės kelių. Lėšos jiems nuo 336,8 mln. eurų 2025 metais krenta iki vos 230,2 mln. eurų 2026-aisiais.
Būtent prieš šį drastišką mažinimą ir kovoja V. Fiodorovas kartu su kolegomis iš Ekonomikos komiteto. „Pateikėme pasiūlymą dėl kitų metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo NEMAŽINIMO. Dabartiniame 2026 metų valstybės biudžeto projekte numatytas daugiau nei 100 mln. eurų KPPP mažėjimas“, – teigia jis.
Siūloma papildomai skirti ne mažiau kaip 104 mln. eurų, kad 2026 m. KPPP finansavimas būtų išlaikytas 2025 metų lygyje – ne mažesnis nei 540 mln. eurų. Pasak jo, tai bent iš dalies leistų stabilizuoti kelių būklę, gerinti eismo saugą ir prisidėtų prie regionų plėtros.
Savivaldybės – situacijos įkaitės
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad savivaldybės šioje situacijoje yra apsaugotos, nes jų finansavimas formaliai nemažėja, V. Fiodorovas atkreipia dėmesį į prarastas galimybes. Jei KPPP nebūtų mažinama ir liktų 540 mln. eurų, o Vyriausybė nekeistų skirstymo proporcijų, savivaldybės gautų ne 206, bet 232 milijonus eurų. Tai – 26 milijonai, kuriuos jos buvo suplanavusios savo keliams ir gatvėms tvarkyti.
„Savivaldybės planavo savo darbus turbūt trejų metų perspektyvoje. Ar jos gali būti ramios, kad gaus bent jau tą pačią sumą, ką šiais metais gavo?“ – retoriškai klausė V. Fiodorovas Ekonomikos komiteto posėdyje, kreipdamasis į susisiekimo ministrą.
Seimo narys E. Sabutis akcentavo, kad jeigu akcizo renkame vis daugiau, o keliams skiriame vis mažiau, tai atrodo keista. Kuro akcizas ir suvokiamas visuomenės tam, kad jis grįžtų atgal į kelius./BNS Pauliaus Peleckio nuotr.
„Patvirtinus kitų metų biudžetą, savivaldybėms tektų 206 mln. eurų. Tai reikštų nedidelį, bet nuoseklų kelių ir gatvių finansavimo augimą savivaldybėse, o kartu – ir toliau gerėjančią situaciją Kėdainių rajone. Kartu (leisiu sau pajuokauti) tikėtina, kad išliks ir toks pats videoklipų kiekis su meru prie naujai asfaltuojamų kelių ir gatvių“, – matyt, turėdamas galvoje Kėdainių merą, ironizavo V. Fiodorovas.
Ministerija pripažįsta, kad stabilizuoti būklės nepavyks
Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje susisiekimo ministras Juras Taminskas, atsakydamas į parlamentarų klausimus, iš esmės patvirtino V. Fiodorovo išsakytus nuogąstavimus. Nors ministras bandė ginti naujai įsteigtą Kelių fondą kaip „labai gerą įrankį“, jis pripažino esminę problemą – drastiškai sumažėjusią KPPP.
„KPPP, deja, yra pamažėjęs beveik 104 milijonais“, – konstatavo J. Taminskas. Jis paaiškino, kad iš valstybinės reikšmės keliams likusių lėšų atėmus būtinąsias išlaidas einamajai priežiūrai (pvz., kelių barstymui žiemą) ir kitus įsipareigojimus, lieka kritiškai maža suma. „Mums iš esmės einamajam paprastajam remontui keliams liks nepilnas 100 milijonų eurų. Tai čia matome didžiausią iššūkį“, – atviravo ministras.
Į tiesų V. Fiodorovo klausimą, ar ministras sutinka, kad su tokiu biudžetu kelių būklė ir toliau blogės, nebus stabilizuota ir tikrai negerės, J. Taminsko atsakymas buvo tiesmukas ir keliantis nerimą. „Mes neturime galimybių būklės iki norimo lygio stabilizuoti“, – neslėpė ministras.
Diskusijose išryškėjo ir dar viena sisteminė problema – naujasis Kelių fondas, kuris turėjo tapti papildomu finansavimo šaltiniu, negali išnaudoti viso savo potencialo. „Ekonomikos komiteto vertinimu, svarbu užtikrinti, kad naujai įkurto Valstybinio kelių fondo finansavimo apimtys atitiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte numatytą lygį. 2026 m. kelių fondas turėtų siekti 179 mln. eurų. Papildomas finansavimas keliams bent iš dalies leistų stabilizuoti kelių būklę, gerinti eismo saugą ir prisidėtų prie regionų plėtros bei transporto sektoriaus konkurencingumo“, – sako V. Fiodorovas.
Taip pat, nors įstatymas numato galimybę valstybės įmonei „Via Lietuva“ skolintis, Finansų ministerija to neleidžia, nes skola būtų įskaičiuota į bendrą valstybės skolą. Pasak ministro, jei skolinimosi galimybė būtų atverta, fondas galėtų pasipildyti dar beveik 100 milijonų eurų. Tačiau kol kas tai lieka tik teorine galimybe.
Problema ne tik finansuose, bet ir požiūryje
Diskusijos komitete atskleidė ir kitas susijusias problemas. Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atkreipė dėmesį į sunkiasvorio transporto kontrolės trūkumą, dėl kurio net naujai suremontuoti keliai greitai susidėvi.
V. Fiodorovas iškėlė ir kitą praktinę problemą – išplėtus mokamų kelių tinklą, apmokestintos buvo ir atkarpos, einančios per miestų, tokių kaip Kėdainiai ar Utena, centrines gatves. Tai sukėlė nepatogumų vietos gyventojams ir verslui, padidino jų veiklos savikainą.
Tačiau galiausiai diskusija grįžo prie esmės. Kaip apibendrino Seimo narys Eugenijus Sabutis, galima kiek nori keisti įstatymus ir žaisti „finansų inžineriją“, bet be radikalaus finansavimo didinimo niekas nepasikeis.
„Jeigu mes akcizo renkame vis daugiau, o keliams skiriame vis mažiau, tai atrodo keista. Kuro akcizas ir suvokiamas visuomenės tam, kad jis grįžtų atgal į kelius. Suprantama, visas negali grįžti, bet jis negali mažėti, kai jo surinkimas didėja“, – pabrėžė E. Sabutis.
Būtent šią mintį savo argumentais nuosekliai plėtoja ir kraštietis V. Fiodorovas. Jo analizė rodo, kad Vyriausybė, džiaugdamasi augančiu biudžetu, pamiršta pamatinį principą – investicijos į infrastruktūrą yra ne išlaidos, o pagrindas valstybės ekonominiam augimui, regionų plėtrai ir piliečių saugumui. Dabartinis biudžeto projektas siunčia aiškų signalą: duobėti ir apleisti keliai nėra prioritetas.
Ar Seimui užteks politinės valios išgirsti perspėjimus ir pakeisti šį pavojingą kursą, paaiškės galutinio balsavimo metu.
