Tėvo puoselėtą Skinderiškio parką niokoja jo paties dukra ir jos avys?
Moteris piešia visiškai kitokį paveikslą – ilgus metus trunkančio asmeninio konflikto ir tyčinių provokacijų istoriją. Kėdainių kraštas, regis, tampa scena, kurioje unikalus paveldas virsta asmeninių konfliktų ir ūkinio aplaidumo įkaitu. Visai neseniai viešojoje erdvėje nuskambėjo Terespolio dvaro, kurio teritoriją karvių „blynais“ nudergusios ūkininkės niekas nesugeba sutramdyti, istorija. Tačiau paaiškėjo, kad tai ne pavienis atvejis. Kone analogiška, o gal net skaudesnė situacija klostosi viename gražiausių Lietuvos kampelių – Kęstučio Kaltenio, arba Skinderiškio dendrologiniame parke. Vietoje, kuri pavasarį lankytojus vilioja nepakartojamo grožio magnolijų žiedais ir retų rūšių augalais, pastaruoju metu gausu ne lankytojų, o avių mėšlo. Ironiška ir be galo liūdna, kad ilgus metus miškininko Kęstučio Kaltenio puoselėtą gamtos perlą, pasak liudininkų, niokoja… neatsakingai ūkininkaujanti jo paties dukra ir jos avys. Tačiau pati moteris piešia visiškai kitokį paveikslą – ilgus metus trunkančio asmeninio konflikto ir tyčinių provokacijų istoriją.
Parko lankytojai skundžiasi jau seniai
Apie netvarką parke pirmieji prabilo jo lankytojai. Į žiniasklaidą kreipėsi K. Kaltenio parko socialinių tinklų puslapį moderuojantis vyras, teigdamas nebegalintis ignoruoti pasipiktinusių žmonių skundų.
„Tenai, šalia parko, gyvenantis asmuo – pasirodo, paties Kęstučio Kaltenio dukra – leidžia į parko teritoriją savo naminius gyvūnus, kurie viską labai pridergė. Kalbame būtent apie avis. Ant parko scenos taip baisiai pridergta, kad vaizdas tikrai nekoks“, – pasakojo situacija susirūpinęs vyras.
Pasak jo, problema neapsiriboja vien avių ekskrementais. Šeima laiko ir šunis, kurie, palaidi lakstydami po parko teritoriją, neretai vaikosi laukinius gyvūnus, pavyzdžiui, stirnas, kartu gąsdindami ir parko lankytojus. Vyras minėjo, kad situacija tokia įtempta, jog K. Kaltenio parko prižiūrėtojas, ūkvedys Juozas Masionis, vieną dieną kone susimušė su K. Kaltenio dukra ir jos vyru.
Parko prižiūrėtojas: „Pavargau kovoti“
Ilgametis K. Kaltenio parko prižiūrėtojas Juozas Masionis patvirtino, kad situacija yra kritinė ir tęsiasi jau ne vienerius metus. Anot jo, anksčiau dar bandydavo tvarkyti K. Kaltenio dukros avių paliktą netvarką, tačiau galiausiai tiesiog nuleido rankas.
„Taip, ten gyvena K. Kaltenio dukra ir paleidžia tas avis. Anksčiau mes valydavom, tvarkydavom, bet dabar jau viskas. Ką man čia kištis į svetimus reikalus? Tai kažkieno klaida, tegu patys ateina ir išsivalo. Eini, valai, valai, sutvarkai viską, kitą dieną ateini – vėl iš naujo pridergta. Nusviro rankos“, – nusivylimo neslėpė J. Masionis.
Pasak jo, bandymų spręsti problemą buvo daugybė, tačiau visi jie buvo bevaisiai. „Ne vieną įspėjimą ji yra gavusi dėl tų avių, bet nesusitvarko. Bandėme kalbėtis ir mes, ir seniūnas, atrodo, buvo įsikišęs, ir miškininkai. Bet su tais žmonėm kalbėti beprasmiška – jie tiesiog nesupranta“, – pasakojo ūkvedys.
Žala, anot J. Masionio, daroma ne tik estetiniam parko vaizdui. Avys ne tik teršia, bet ir niokoja augalus. „Būna, kad magnoliją kokią nugraužia. Augalus nugriaužia“, – atsiduso jis, pridurdamas, kad net per K. Kalteniui skirtos skulptūros šventinimą klebonas turėjo saugotis, kad neįliptų į mėšlo krūvas.
K. Kaltenio dukra ginasi: avys ištrūko netyčia
Tačiau K. Kaltenio dukra pateikia visiškai kitokią įvykių versiją. Nors ir neneigia, kad kartais jos avys ištrūksta, vis dėlto ji sako, kad ne avių išmatose problema, o ilgus metus trukusiame parko prižiūrėtojo ir K. Kaltenio šeimos kivirče. Kuris, tiesa, neaišku dėl ko kilo. Tačiau akivaizdu, kad lygiai taip, kaip J. Masionis pyksta ant K. Kaltenio dukros ir jos avių, lygiai tiek parko įkūrėjo dukra pyksta ant J. Masionio. Anot jos, būtent jis yra tikrasis parko niokotojas ir nuolatinis jų šeimos persekiotojas.
„Jisai skundė ir tėvą, ir dabar mus visą gyvenimą, neleidžia nei šunų išleisti. Tas pats Masionis ir tas magnolijas išpjovė, ir kitus medžius, juodąsias pušis. O kas žalą atlygins? Avys kur, atsiprašant prišiko, nulijo, ištirpo viskas, o kas žalą už nukirstus medžius padengs?
Skundžia kitus, o pats ką daro“, – tikina moteris.
Kalbėdama apie incidentą su avimis, K. Kaltenio dukra tvirtina, kad tai buvo atsitiktinumas, o visa situacija buvo išpūsta specialiai, siekiant ją apšmeižti. Ji pabrėžia, kad niekas iš kaimynų ar parko darbuotojų jai asmeniškai apie pabėgusias avis nepranešė.
„O su avim, žinot kaip – niekas man nieko nesakė. Aš pati pamačiau. Iš pradžių ėjau avių pažiūrėt aptvare, bet pastebėjau, kad lyg mažoka. Suskaičiavau – na tikrai, trūksta. Pasirodo, jos parke. Avys toks gyvūnas, jos randa kaip pralįsti ir pabėgti“, – pasakoja moteris.
Visgi ji įsitikinusi, kad J. Masionis tyčia tylėjo ir laukė, kol žala bus kuo didesnė, kad turėtų kuo ją apkaltinti. „Bijo jis mūsų, mūsų net kiemo vengia. Na, tai galima girininkei paskambinti, pasakyti, kad avys pabėgusios. Jisai tyčia nesakė, tyčia, galvodamas, kad daugiau prišiks ir daugiau žalos bus, kad būtų kuom apkaltint“, – savo versiją dėsto K. Kaltenio dukra.
Moteris taip pat kategoriškai neigia, kad parkas liko užterštas. Pasak jos, viskas buvo sutvarkyta iškart, kai tik problema paaiškėjo.
Urėdija apie avių problemą sužinojo tik iš žiniasklaidos
Kol kaimynai kariauja, atsakingos institucijos, atrodo, ilgą laiką problemos nematė arba nenorėjo matyti. Krakių seniūnas Ernestas Barčas patvirtino, kad apie konfliktus yra girdėjęs, tačiau pabrėžė, jog parkas – ne seniūnijos atsakomybė.
„Aš girdėjau, kad ten laikas nuo laiko kyla tie konfliktai. Bet parko valdytojai yra Radviliškio miškų urėdija. Jie, kaip šeimininkai, ir turėtų spręsti šį klausimą – išsikviesti policiją, viešosios tvarkos pareigūnus ir sutvarkyti.
Prisimenu, kai statėme skulptūras parke, per atidarymą irgi radome avių „dovanėlių“, – komentavo seniūnas.
Pati Valstybinė miškų urėdija, į kurią kreipėsi žurnalistai, tikino, kad apie situaciją iki tol… nieko nežinojo. Vis dėlto sužinoję apie problemą, miškininkai ėmėsi veiksmų. „K. Kaltenio parko įkūrėjo dukrai nebuvo ir nėra suteikta teisė ganyti avių parko teritorijoje. Spalio 20-ąją pavyko pasikalbėti su avių savininke. Ji teigė, kad minėtos situacijos dieną iš aptvaro išsilaužė kelios avys, tačiau tai pastebėjo tik pavakariais. Jos teigimu, šis atvejis yra atsitiktinis ir nėra piktybinis“, – rašoma urėdijos atsakyme.
Ši versija visiškai sutampa su tuo, ką pasakoja ir pati K. Kaltenio dukra, tačiau kardinaliai prieštarauja parko prižiūrėtojo ir net seniūno liudijimams apie ilgus metus besitęsiančią problemą.
Urėdija informavo, kad savininkė buvo įpareigota užtikrinti tinkamą aptvarų priežiūrą, o urėdijos darbuotojai – dažniau lankytis parke.
Parko likimas – bendruomenės rankose
Šis konfliktas – tai tik viena iš daugelio problemų, su kuriomis susiduria unikalus K. Kaltenio parkas. Prieš porą metų kėdainiečiai netgi rengė peticiją, prašydami skirti parkui tinkamą priežiūrą, spręsti grėsmingai plintančio Sosnovskio barščio klausimą bei užtikrinti patirties perėmimą, nes ilgamečiam parko prižiūrėtojui išėjus į pensiją, neliks kam pasakoti apie parko augalus.
Akivaizdu, kad Skinderiškio parkas atsidūrė kryžkelėje. Viena vertus, turime parko prižiūrėtojo ir lankytojų pasakojimus apie sistemingą niokojimą. Kita vertus – parko įkūrėjo dukros istoriją apie asmeninį persekiojimą ir provokacijas. Tiesa, panašu, slypi kažkur per vidurį, tačiau kol ji nebus rasta, kenčia ne kas kitas, o pats Kęstučio Kaltenio palikimas.
Belieka tikėtis, kad Valstybinė miškų urėdija nenumos ranka į šią situaciją ir imsis realių veiksmų, kad išsiaiškintų tikrąją padėtį ir užtikrintų, jog unikalus dendrologinis parkas netaptų asmeninių nesutarimų auka. Juk, kaip sako seniūnas, vienkartiniai šienavimai ar šakų surinkimas duoda tik trumpalaikį efektą. Parko ateitis priklauso nuo nuolatinės priežiūros ir bendruomenės, kuriai jis rūpi, pastangų.
Skinderiškio dendroparkas – tai ilgamečio miškininko Antano Kęstučio Kaltenio viso gyvenimo darbas. Nuo 1966 metų jis pradėjo kurti augalų kolekciją, o 1971 m. jam buvo patikėta performuoti 125 ha ganyklų plotus. Dabar parke auga apie 1300 skirtingų rūšių, formų ir veislių sumedėjusių augalų, o jo teritorija suskirstyta pagal geografines augalų kilmės zonas. Už savo pasiaukojamą darbą K. Kaltenis buvo įvertintas Valdo Adamkaus (1993 m.) ir Viktoro Bergo (2011 m.) premijomis.
Deja, 2022-ųjų metų rudenį parko įkūrėjas iškeliavo Anapilin. Skaudu matyti, kad vos metams praėjus po jo mirties, unikalus gamtos kampelis, kuriam jis