Kažkada bijojusi šalčio, šiandien drąsiai neria į ledinį vandenį

Maudynės žiemą, net per stingdantį speigą, ko gero, daugeliui skamba kaip didžiulis iššūkis. Tačiau tik ne Eglei Buškevičiūtei, dviejų vaikų mamai – jai tai jau tapo gyvenimo būdu. Kadaise paniškai bijojusi šalčio, šiandien Eglė ne tik pati drąsiai neria į ledinį vandenį žiemą, bet ir ragina tai išmėginti kitus.

Eglė Buškevičiūtė sumanė pagaliau išsimaudyti ir Šlavantų ežere. Tačiau šį jaunos, žavios ruoniukės – o gal labiau tiktų sakyti ledinės ledi (mat būtent taip save vadina Alytaus damos, žiemą besimaudančios Dailidės ežere) – norą ne taip paprasta buvo įgyvendinti. Šlavanto ežerą dabar dengia apie 40–50 centimetrų storio ledas. „Sunkiai sekėsi išpjauti eketę, nes pjūklo ilgio neužteko, kad pasimatytų vanduo, dar teko ir kirsti. Užtrukome“, – juokiasi Eglė. Tai buvo pirmas kartas, kai ji paniro į Šlavanto ežere iškirstą eketę. Koks gi tas vanduo Šlavante?

„Oi, šiltas, labai geras, faina“, – šypsosi Eglė. Kas antrą dieną ji maudosi Dailidės ežere Alytuje. „Mes esame „Ledinės“ – taip vadinasi mūsų komanda, tačiau dabar jau ir vyrų prisijungė. Komanda gausėja, džiaugiamės, kad prisijungia vis naujų narių. Ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus žmonės nori išmėginti šį malonumą“, – pasakoja Eglė. „Ledinės“ šeštadienį dalyvavo Palangos stintų šventėje, visa komanda buvo išvykusi. „Mano dukra varžybose dalyvavo, tad turėjau ją palaikyti, todėl jūroje šįkart išsimaudyti neteko“, – sako Eglė ir priduria, kad maudėsi Šlavante.

Maudosi „Ledinių“ klubo narės ir nariai kada kas nori, tačiau sekmadieniais 11 valandą visada renkasi draugėn ir į eketę lenda visi kartu. „Rinksimės ir vasario 16 dieną, ir vasario 21 dieną“, – patikslina.

Eglė gyvena ir dirba Alytuje, tačiau savaitgalius leidžia Spartų kaime. Ji taip pat aktyviai dalyvauja Gegutės kaimo bendruomenės veikloje. Tad šį pirmą kartą panyrant į, ko gero, ne šiltą, o Eglei – visai šiltą Šlavanto ežero vandenį, ją lydėjo smalsūs bendruomenės narių žvilgsniai.

„Dar tokios moteriškės per visą gyvenimą nemačiau“, – porino į roges pakinkytus žirgus vadeliojantis, kailiniais apsitaisęs garsus krašto žirgininkas Algirdas Motiejūnas. Ar pats Algirdas nesusigundė pasimaudyti? Eglė sako, kad ne, bet labai ją gyrė. „O štai Undinė iš Gegutės kaimo bendruomenės bei mano vaikai – dukrytė ir sūnelis – nuo rudens pradės grūdintis ir jau tikiuosi, kad žiemą galės tai išbandyti“, – džiaugiasi Eglė.

Patikina, kad atsiranda jos sekėjų. „Turime labai gražią gamtą, labai gražius ežerus. Nuostabios vietos čia. Puiki proga sueiti visiems draugėn, susitikti, leisti laiką kartu. Džiugu, kai iš būrio žiūrinčių bent vienas ima ir prisijungia arba susimąsto, kad gal ir jis taip galėtų“, – sako ji.

Pasak ledinės ledi, yra drąsių, kurie šoka į ledinį vandenį vos sugalvoję. „Nesu aš žinovė, bet man atrodo, kad reikėtų neskubėti, pamažu grūdintis. Gal todėl ir mano kūnas nepatyrė jokio streso – gerai reagavo. Esu jauna ruonė“, – juokiasi Eglė. Ji maudosi jau dvejus metus.

„Pažįstama įkalbino, o aš pasiryžau. Norėjau nugalėti savo baimę“, – prisipažįsta. Ir šiandien Eglė stebina sakydama, kad labai bijojo šalčio. „Man šalta būdavo net šiltai apsirengus. Vien mintis, kad kada nors maudysiuosi lediniame vandenyje žiemą, atrodė kaip stebuklas“, – sako ji. Dabar klausosi savo kūno – kol kas į ledinį vandenį nelipa. Prieš maudynes daro apšilimą, lengvą mankštą. „Anksčiau reikėdavo labai sušilti, dabar užtenka lengvai apšilti.“ Ji sako, kad jau gali įlipti į eketę, išlipti ir vėl drąsiai lįsti antrą kartą. „Gal pasidariau ištvermingesnė“, – svarsto. Eglė – sportiška: mokyklos laikais lankė karatė ir dziudo treniruotes, sportuoja Alytaus sporto klube. „Tačiau daug kas vis dar kritiškai žiūri į tokias maudynes. Išgirstu visokių komentarų“, – prisipažįsta.

Vis dėlto ji ragina pabandyti: „Jausmas, kurį patiri vandenyje žiemą, yra neapsakomas. Atrodo, kad tave pripildo gerų minčių, atsiranda vidinis balansas.“

Dineta Babarskienė ("Dzūkų žinios")