Rudenį iškeliavęs į ŽŪM, žiemą M. Petkevičius emigravo į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją

2025-ųjų rudenį tuometinis Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos (RRŪS) pirmininkas Mindaugas Petkevičius visai netikėtai pribloškė žinia, kad palieka pirmininko postą ir išvyksta dirbti į sostinę Žemės ūkio ministro patarėju (...). Balandžio mėnesį RRŪS pirmininko Vido Joneliūkščio surengtame ataskaitiniame susitikime apsilankęs M. Petkevičius prisistatė nebe kaip ŽŪM atstovas, o kaip Ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo patarėjas. Paaiškėjo, kad rokiškėnas jau nuo sausio emigravo į kitą ministeriją. Tiesa, tą padarė ne visai savo noru, tad smalsu ir įdomu, kokios aplinkybės privertė M. Petkevičių, dar nespėjusį apšilti kojų ŽŪM, jau kraustytis į naują darbovietę,  kiek jam pačiam artima naujoji sfera ir kokiais klausimais patarinėja ministrui.

Mindaugai, išvažiavote iš namų į Žemės ūkio ministeriją, bet šiandien esate Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje. Gal jos taip arti viena kitos, kad galima dirbti ir ten, ir ten?

Tik šešios minutės kelio su mašina (šypteli – aut. past.). O kodėl taip nutiko, kad iš ŽŪM atsidūriau kitur? Tiesiog, taip lėmė politika. Jei trumpai: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) priklausė viceministro ir patarėjo mandatai ŽŪM. Ministeriją kuruoja partija „Nemuno aušra“, tad partijoms susiginčijus, mums su viceministru teko palikti pareigas ir kurį laiką – mėnesį ar pusantro – būti be darbo ieškant kitų pasiūlymų. Domėjausi, klausinėdavau ir vienoje pozicijoje pasisekė – išgirdau atsakymą: gerai, ateik. Reikėtų paminėti, kad išėjimas iš ŽŪM nebuvo staigus – laikė mus su viceministru tiek, kiek galėjo. Išėjau iš ten turėdamas visuomeninio patarėjo postą: vis dar esu Andriaus Palionio visuomeninis patarėjas.

Ar prie to Jūsų minimo ginčo prisidėjo kilęs didysis korupcijos skandalas?

Ne, tai nesusiję su skandalu. Nors tuo metu ŽŪM mes žinojome apie vykstantį tyrimą, tačiau mano ir viceministro išėjimas susijęs tik su politinių postu pažadėjimu ir abiejų pusių (partijų – aut. past.) pažadų nevykdymu.

Ir dabar atsidūrėte ministerijoje, kuri su žemės ūkiu siejasi gal per mažojo pirštelio storį. Kokios Jūsų pareigos čia ir, svarbiausia, kokios atsakomybės?

Pareigos išliko tokios pat – esu ministro patarėjas, tik jau kito ministro ir kitoje ministerijoje (šypteli – aut. past.). O kalbant apie atsakomybes... Be abejo, mėginta kiek įmanoma labiau susieti jas su mano turima patirtimi, su tuo, ką labiau pažįstu ir žinau, tad apima bioekonomikos sritį: uždaras gamybos procesas, žiedinė ekonomika ir atsinaujinanti energetika, biodujų gamyba ir gamyba be atliekų. Kažkas link žemės ūkio, nors to žemės ūkio čia ir nėra. Kaip ministro patarėjas esu deleguojamas dalyvauti tarpinstituciniuose susitikimuose, vėl esu maisto tarybos narys. Čia toks įdomus momentas: būdamas žemės ūkio ministro patarėju taryboje buvau „ant atsarginių suolelio“, o dabar vėl sėdžiu lygiomis teisėmis su visais.

Tikrai nesuklysiu pasakydama, kad maisto tarybai Jūs jau priklausėte, kai buvote ir RRŪS primininkas.

Taip, bet tada buvau deleguotas ekologinių ūkių asociacijos. Tapęs ŽŪM darbuotoju, tuos porą-tris mėnesius, kaip jau sakiau, veikloje negalėjau dalyvauti, o dabar vėl dirbu. Tik tenka kuruoti sritis, priklausančias Ekonomikos ir inovacijų ministerijai: prekybinius, sisteminius dar kitus klausimus, reikalingus ir aktualius maisto tarybos veiklai.

ŽŪM Jums buvo kur kas artimesnė, nes jos veikla – tikrai žinoma, pažįstama. Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje – visai kita kryptis. Ar tenka vargti „vargo vakarienę“ ir daug dirbti gilinantis?

Dirbdamas ŽŪM daug žinojau iš asmeninės patirties, o čia, tiesiog, suformuota šiek tiek kita užduotis. Nes bioekonomika į Lietuvą ateina naujų programų laikotarpiu: nuo 2028-ųjų iki 2034-ųjų, ir šiam laikotarpiui turime pasiruošti: sudaryti priemones, programas, kuriose būtų įtraukta bioekonomika. Tad aš peržiūrinėju dabartines priemones, programas ir analizuoju, kur ją būtų galima įtraukti. ŽŪM yra Lietuvoje atsakinga už bioekonomiką – jos labai susijusios, o aš dirbu dabar ties pramonės įmonių siekiamybe prieiti prie tos pačios bioekonomikos. Kai tas žodis „bioekonomika“ pažįstamas, tai ir darbas nėra labai tolimas ar svetimas. Aišku, turiu ir daugiau atsakomybių, kurios man naujos, bet įdomios. Pavyzdžiui, dirbu su metrologijos tarnyba, metrologijos inspekcija ir tomis įmonėmis, kurios atlieka metrologines patikras: nuo kuro degalinių iki vandens skaitiklių butuose. Kita mano žiniai priskirta tarnyba – Lietuvos akreditacijos ir standartizacijos (...).

O ar daug laiko naujosios pareigos atima iš Jūsų: kiek dienų praleidžiate sostinėje ir kas tuo metu prižiūri Jūsų ūkį?

Ūkį jau seniai prižiūri žmona ir vaikas, aš ten beveik nebesikišu. Gal tik išskirtiniais sėjomainos klausimais „pakonsultuoju“ (...).