„Esu šoke, adrenaline. Praeitą savaitę įsisukę į bandą vilkai suluošino, sudraskė ir papjovė dešimtis avių“, – pasakoja jų augintojas.

Ūkininkas panoro likti anonimu. Sako, jei tik viešai paskelbtų kieno ūkyje „pasidarbavo“ plėšrūnai, vilkų mylėtojai tuoj atsiųstų visokių tikrintojų.

„Esam bejėgiai, niekas nieko nedaro. Tragedija. Įstatymai – vilkų pusėje. O kas mus nuo jų saugo?“, – piktinasi avių augintojas.

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė patvirtina, kad pastaruoju laiku padaugėjo pranešimų iš ūkių, apie vilkų paskerstus gyvulius.

„Vilkai pradėjo mokyti vilkiukus“, – sako G. Kisielienė ir patvirtina ūkininko pasakojimą apie praeitą savaitę Žemaitijoje vykusią vilkų „puotą“.

„Mano žiniomis, vilkai ūkyje papjovė 5 avis, net 60 sudraskė. O juk buvo dviguba apsauga nuo vilkų: elektrinis piemuo ir tvora“, – sako avių augintojų asociacijos vadovė.

Dar vieno vilkų išpuolio būta rugpjūčio pabaigoje Plungės rajone.

Vilkai, Žlibinų seniūnijoje esančiame Vilkaičių kaime, tąkart papjovė aštuonias iš 27 vietos ūkininko avių. Kitos liko gyvos, bet apdraskytos. Avys buvo aptvertos elektriniu aptvaru.

Žemės ūkio duomenų centras iki 2023 m. rugsėjo 11 dienos jau registravo 352 vilkų išpuolius, kurių metu papjauti 1047 gyvuliai. Iki rugsėjo 5 dienos vilkai papjovė 496 avis, 24 ožkas, 30 galvijų, 36 danielius, 7 dėmėtuosius elnius. Neabejojama, kad skaičiai didės.

„Pjovimų skaičius paprastai didėja rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais, todėl tikrai skaičiai ir žala stipriai didės“, – tvirtina G. Kisielienė.

„Labai įdomią informaciją gavau iš Prancūzų. Įsivaizduojate, kad tokioje didelėje ir kalnuotoje Prancūzijoje, praėjusiais metais buvo virš 1000 vilkų, o mūsų mažoje šalyje turėjome mažiausiai 87 vilkų šeimas, tai yra 696 vilkai iki vados, įskaitant vienišius. Po vados bus 978 vilkai. Tai šiais metais tikėtina bus virš 1000 vilkų! Pas mus Lietuvoje!“, – skaičius vardija asociacijos vadovė.

Vadovaujantis patvirtintu Vilko apsaugos planu, pas mus Lietuvoje buvo numatyta išlaikyti vilkų 32-62 šeimų ribose.

„Niekas neatsako į klausimą kam tų vilkų reikia, nes aplinkai ir ūkininkams vilkai naudos neduoda. Pernai 87 šeimas turėjom. Kodėl? Daugiausiai iki 62 vilkų šeimų turėjom išlaikyti. Labai blogai. Reikia keisti vilko statusą, jis jau nėra saugomas, jį reikia kontroliuoti“, – sako G. Kisielienė.

Susidariusią padėtį asociacijos vadovė vadina absurdiška.

„Ūkininkai jaučiasi kalti, kad jų gyvulius užpuolė vilkai, kad reikės prašyti komisijos atvykti, trukdyti ir t.t. Mano manymu, turi būti priešingai. Reikia padėti susigaudyti, užpildyti reikiamus dokumentus, padėti apskaičiuoti kompensaciją, konsultuoti. Juk tokioje būklėje ūkininkas būna šoke, ypač kai pamato išskerstus gyvulius, kuriais rūpinosi. O dar gaišenas reikia sutvarkyti, nurašyti“, – dėsto asociacijos vadovė.

Pagal Europos Sąjungos buveinių direktyvą, priimtą 1992 m., vilkui suteiktas saugomo gyvūno statusas. Bet galimos įstatymų išimtys, todėl Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen paragino „valdžios institucijas imtis veiksmų, kur to reikia“.

Ji pridūrė, kad dabartiniai ES teisės aktai jau leidžia tai daryti Europos Komisijos pirmininkė ragino vietos bendruomenes, mokslininkus ir pareigūnus iki rugsėjo 22 d. elektroniniu paštu pateikti duomenis apie vilkų skaičių ir jų poveikį. Gavusi šią informaciją, Europos Komisija nuspręs, kaip pakeisti vilkų apsaugos įstatymus, „kad prireikus būtų numatytas didesnis lankstumas“.

„Vilkų gaujos, kai kuriuose Europos regionuose tapo realiu pavojumi gyvuliams ir galbūt žmonėms“, – sakė U. von der Leyen.