Trilogija apie žemaitiškąją tapatybę: nuo paslapčių iki šaknų
Kraštotyrininkas, buvęs lakūnas, muziejininkas ir Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius yra išleidęs tris reikšmingas knygas, kurios drauge sudaro žemaitišką trilogiją: „Žemaitija – paslapčių žemė“, „Žemaitē īr“ ir „Šaknim i Žemaitėjė“. Pastaroji pasirodė visiškai neseniai.
Tarp praeities ir ateities
Šios knygos – tai ne tik autoriaus meilės išpažinimas gimtajam kraštui, bet ir sąmoningas kultūrinis bei istorinės tapatybės gynimo aktas. Į kiekvieną jų sudėta dešimtmečius kaupta medžiaga, tyrinėjimai, asmeniniai patyrimai ir gilus ryšys su Žemaitija – tiek per žemę, tiek per dangų. 2025-aisiais išleista trečioji trilogijos dalis – „Šaknim i Žemaitėjė“ – tarsi simboliškai užbaigia autentišką autoriaus misiją: įtvirtinti žemaičių buvimą ne tik istoriškai, bet ir šiuolaikinėje sąmonėje.
Visos trys knygos – tai vientisa kelionė per žemaitiškosios tapatybės lauką. Pirmoji dalis įveda į Žemaitijos paslapčių pasaulį, antroji – išplečia žemaičių buvimo ribas iki padangių, trečioji – grąžina skaitytoją prie pagrindų, prie šaknų. Kiekviena knyga – atskiras žemaitiškos dvasios atspindys, bet visos drauge sudaro stiprų ir vientisą naratyvą, kuris liudija: žemaičiai gyvi ir kuria istoriją toliau.
Stasys Kasparavičius savo trilogija įprasmina asmeninę gyvenimo misiją ir padeda pagrindus tolimesnei žemaitiškosios tapatybės diskusijai. Jo knygos ne tik faktinės – jos emocingos, gyvos, o svarbiausia – tikros. Kaip sakė autorius: „Jei tikrai pažįsti Žemaitiją ir su ja gali susitapatinti – tai yra didelė laimė.“
Senovės pėdsakų beieškant
2019 metais pasirodžiusi pirmoji trilogijos dalis „Žemaitija – paslapčių žemė“ pažymėjo esminį posūkį Kasparavičiaus gyvenime – nuo aviacijos profesionalo prie istorijos ir kultūros tyrinėtojo. Knyga kviečia skaitytoją pažvelgti į Žemaitiją kitaip – kaip į vietą, kur istorijos gylis slypi ne tik datose ar faktuose, bet ir legendose, žemėje glūdinčiuose simboliniuose akmenyse, senkapiuose ar piliakalnių daubose.
Autorius itin daug dėmesio skiria mažai žinomiems, bet istoriniu požiūriu vertingiems objektams: Lopaičių, Mikytų, Paunšvystės šventvietėms, simboliniams akmenims, kurie, anot jo, saugo Senosios Europos pėdsakus. Knygoje gausu archeologinių bei kraštotyrinių įžvalgų, o pasakojimo tonas – nuoširdus, net meditacinis. Neatsitiktinai knygos pavadinime minimos paslaptys – Žemaitijos istorija, pasak Kasparavičiaus, tebėra apgaubta miglos, o daugelis reikšmingų kultūros pėdsakų vis dar nėra plačiai pripažinti ar ištirti.
Žemaičiai žemėje ir padangėje
Antroji trilogijos knyga „Žemaitē īr“, pasirodžiusi 2022 metais, išsiskiria savo dviguba tematika – joje susijungia žemaitiškumo ir aviacijos temos. Kaip pasakojo pats autorius, šios dvi meilės lydėjo jį visą gyvenimą: dar 1964 m. pirmą kartą pakilęs nuo Masčio ežero kranto, jis susižavėjo skrydžiu, o skraidydamas virš kalvotos Žemaitijos – įsimylėjo jos žemę.
Knygoje pateikiama lakūniškų prisiminimų ir dokumentinės medžiagos, taip pat atskleidžiami žemaičių pėdsakai aviacijos istorijoje: nuo svajonių apie skrydžius iki šiuolaikinių pilotų. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių – Jonas Juknius, pilotas, sugebėjęs vienmotoriu lėktuvu du kartus apskristi Žemės rutulį.
Knygoje aprašytos 25 žemaičių istorijos: nuo XVI a. aviacijos pradininkų, mokslininkų, raketų kūrėjų iki pat šių dienų aviatorių. S. Kasparavičiui skaudu girdėti, kai aviacijos pradininkas Kazimieras Stanevičius pristatomas kaip lietuvis – jis esantis tikrų tikriausias žemaitis nuo Raseinių.
Skyriuje „Žemaitijos padangėje“ daug dėmesio skiriama Telšių aeroklubo istorijai – nuo pat įsikūrimo iki šių dienų.
Nepaisant to, kad didžiąją knygos dalį užima aviacijos tema, žemaitiškumo gija joje išlieka tvirta. Anot Kasparavičiaus, kiekvienas žemaitis turėtų išdidžiai kartoti: „Žemaičiai buvo, yra ir bus!“ Ši tvirta tautinė savivoka persmelkia visą knygą – nuo kalbos svarbos iki žemaitiškų pavardžių ar vietovardžių atkūrimo. Knyga iliustruota gausiomis nuotraukomis, jos viršelis stilistiškai atitinka pirmąją dalį, taip tarsi iš anksto liudydamas apie būsimos trilogijos visumą.
Tapatybės gynybos manifestas
Naujausia 2025 metais išleista knyga „Šaknim i Žemaitėjė“ – tai trečioji trilogijos dalis, bene labiausiai angažuota, tapatybinę žinią skleidžianti knyga. Kaip teigia pats autorius, ši knyga – apie žemaičių tautos šaknis, kultūrą, istoriją ir tęstinumą. Anot jo, nepaisant modernėjančios visuomenės, žemaičių tautos medis tebėra gyvas – jis žaliuoja visomis šakomis, nes šaknys tvirtai įaugusios į Žemaitijos žemę.
Knygoje analizuojama žemaičių tapatybės problema šiuolaikiniame kontekste: valstybiniuose dokumentuose žemaičiai neegzistuoja, jų kalba nyksta iš viešosios erdvės, o istorijos naratyvai dažnai nutyli arba menkina šio regiono svarbą. S. Kasparavičius neslepia apmaudo dėl tokios situacijos, tačiau kartu ir viliasi, kad švietėjišku darbu galima keisti padėtį. Leidinyje aprašomos žemaičių kultūros ir bajorų draugijos, veikėjai, kurių dėka žemaičių tapatybė išliko gyva. Panaudotos ir Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus 2021 metais išleistos knygos „Žemaitija popiežiaus globoje 600 metų“ mintys. S.Kasparavičiaus manymu, tai yra tyras lašas tiesos Žemaitijos istorijai.
„Taip jau susiklostė, kad nuolat kaupiau man įdomią ir svarbią literatūrą, kuri labai pravertė, ypač leidžiant šią trilogiją, skirtą Žemaitijai ir iškiliems jos žmonėms“,– sakė S.Kasparavičius, vartydamas naująją savo knygą.
Simboliškai „šaknys“ – knygos pavadinime reiškia tiek istorinį pamatuotumą, tiek asmeninį autoriaus ryšį su žeme, kuri jį ugdė ir vedė per gyvenimą. Tai – savotiškas testamentas ateities kartoms: išlikimas priklauso ne nuo valdžios sprendimų, o nuo mūsų pačių gebėjimo pažinti ir branginti tai, kas esame.
