Pirmadienį Lietuvos ūkininkai visoje šalyje degina laužus siekiant atkreipti dėmesį į jų veiklos problemas. Dalį šalies žemdirbių organizacijų vienijantys Lietuvos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) parengė 11 punktų rezoliuciją, kuria, visų pirma, siunčią žinią, jog valstybės institucijos nepakankamai bendradarbiauja su socialiniais partneriais. „Institucijos pametė galvas, ryšį su socialine visuomene. Daugelis tvarkų, įstatymų nėra pakankamai suderintos“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.

Rūmai Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms pirmadienį įteiks rezoliuciją, kuria reiškia „didelį susirūpinimą“ dėl esamos Lietuvos žemės ūkio padėties, ragina institucijas aktyviau bendradarbiauti su žemdirbių organizacijomis, įsiklausyti į „konstruktyvius jų siūlymus“.
„Sudėtinga padėtis ne tik Lietuvoje, bet ir daug kur Europoje. Nes žalinimo ir klimato kaitos priemonės labai stipriai veikia žemdirbius“, – sakė A. Svitojus.
ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas teigė, kad žemės ūkio politiką formuojančios Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos nepakankamai bendradarbiauja tarpusavyje.

„Ministrai turėtų sąveikauti, kadangi yra žaliasis kursas, klimato kaita. Norėtųsi, kad šios institucijos duotų žemdirbiams aiškią instrukciją, ką jis turi padaryti. (...) Deja tai sekasi sunkiai, šios institucijos nederina tarpusavyje klausimų ir ta įtampa auga“, – spaudos konferencijoje sakė A. Baravykas.
ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas tikino, kad su panašiomis problemomis susiduria ir kitų Europos šalių žemdirbiai. Tiesa, Lietuvoje, teigia jis, didėja atskirtis tarp stambių bei vidutinių ir smulkių ūkių.
„Sąlygos ūkininkavimui nėra patrauklios, atskirtis didėja. Iš vienos pusės kasmet gauname apie 1 mlrd. eurų ES investicijų, bet matome, kad tas pyragas netinkamai padalinamas. Tada matome kaimų nykimą“, – konferencijoje sakė V. Buivydas. Jo teigimu, ūkininkai siekia savo problemas kelti „aukščiausiu lygiu“ – derina susitikimą ir su Prezidentūra.

Rezoliucijoje dar dėstoma, kad politikai su socialiniais partneriais privalo parengti, o politinės partijos – pasirašyti ilgalaikę žemės ūkio, miškų ir kaimo plėtros strategiją „kaip nacionalinį susitarimą“.
Kaip keliantis „didelę sumaištį“ dokumente minimas reikalavimas atkurti suartas daugiametes pievas, prašoma prieš nustatant naujos aplinkosauginius ribojimus atlikti teisinį-ekonominį vertinimą.
Taip pat raginama priimti naują žaliavinio pieno supirkimo tvarką, prašoma Seimo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl kailinių žvėrelių fermų draudimo ir numatyto kompensacinio mechanizmo.

A. Baravyko teigimu, uždraudus auginti kailinius žvėrelius, kitų gyvulininkystės šakų ūkininkai nerimauja, kad – įvedant naujus ES Žaliojo kurso reikalavimus paukščių ar kiaulių laikytojams – jiems pritrūks paramos lėšų, o ilgainiui „tas pats gali ateiti ir kitoms gyvulininkystės šakoms“.
Dar ŽŪR prašo ministerijų taisyti Žemės įsigijimo įstatymą, kad būtų užkardyta teisinė spraga, leidžianti stambiesiems žemvaldžiams apeiti 500 ha žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimą, imtis priemonių itin nusidėvėjusiam melioracijos įrenginių tinklui atstatyti.
Rezoliucijoje dar kritikuojami nuo šių metų įsigalioję didesni žemės ūkio veikloje naudojamų gazolių akcizai. Dėl to prašoma „atstatyti buvusią tvarką“.
ELTA primena, kad ŽŪR ir Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) nariai pirmadienį visoje Lietuvoje degina laužus siekiant atkreipti dėmesį į ūkininkų veiklos problemas. Žemdirbių protesto akcijos vyksta ir kitose Europos šalyse – Vokietijoje, Nyderlanduose.
Tuo metu ŽŪT delegacija 14 val. susitiks su premjere.