Eglės medienos techninės savybės nė kiek nenusileidžia pušiai, o kai kuriais parametrais yra geresnė už pušį (eglė daug sausesnė ir šiltesnė). Kodėl gi vietoj eglinių rąstų rentinių statyboje populiaresnė yra pušies mediena, nepaisant to, kad rentinys iš eglės būna šiltesnis ir sausesnis?

Kiek teko nagrinėti eglės medienos temą statyboje, žmonės visada atkreipdavo dėmesį, kad egliniame name lengviau kvėpuoti. Dar senovėje buvo pastebėta, kad eglės mediena turi teigiamą poveikį sveikatai.

Egliniame rentinyje mažiau drėgmės ir žymiai sausesnis mikroklimatas (palyginti su pušiniu namu). Taip yra todėl, kad eglės mediena pašalina drėgmės perteklių iš patalpos į lauką. Pušis, atvirkščiai, atiduoda trūkstamą drėgmę į namo vidų. Todėl medieną rentinio statybai reikia rinktis priklausomai nuo vietovės klimato. Drėgnesnėje vietovėje tiktų eglinis rentinys.

Eglės medienos struktūra yra puresne, joje daugiau oro, todėl rąstinis namas iš eglės yra šiltesnis nei suręstas iš pušies. Kuo daugiau oro medienoje, tuo mažesnis medienos tankis ir šiltesnės namo sienos. Pagal analogiją su pūkuota kailine kepure žiemą, kuri šildo geriau nei storo tankaus kailio kepurė. Pušis, pasiimdama drėgmę iš oro, prireikus daug atiduoda atgal į namo vidų. Eglė, priešingai - pageidauja išleisti drėgmę į lauką, kas yra naudinga pirčiai, kurios viduje yra drėgno oro perteklius. Gyvenamojo namo sienų sausumo prasme ši eglės savybė taip pat naudinga.

Tačiau skirtingai nuo pušies, eglės mediena yra sunkiau apdirbama dėl dažnesnių ir kietesnių šakelių mazgų.

Eglės ir pušies medienų palyginimas

Eglės lentos stipriai susilenkia, bet niekada neskils nuo didelio svorio kaip pušies lentos. Eglės mediena yra lengvesnė, todėl iš jos mieliau gaminamos laikančiosios konstrukcijos: perdangų sijos, kraigai, lotas po gegnėmis. Eglės pluoštai parūpina didesni lankstumą. Bet eglė netinka grindų lentoms, nes džiūdama suskyla.

Medienos ląstelių struktūra. Ji įtakoja medienos susitraukimą ir džiūvimą, reakciją į aplinkos drėgmės pokyčius. Rentinio suslūgimo metu, visa eglės ląstelių struktūra lieka uždara. Pušyje tai atsitinka tik su šerdimi, o balanos ląstelės nekeičia savo atviros struktūros. Iš čia ir kyla dažnesnis grybelinis pušų medienos pažeidimas, tuo tarpu, kai eglė sugeria nedidelį ir saikingą kiekį drėgmės. Todėl eglinių sieninių rąstų tūrio pokyčiai lietaus metu yra nežymūs, o drėgmės perteklius iš patalpos oro pašalinamas efektyviau.

Eglė turi didesnį atsparumą drėgmei, lyginant su pušimi, dėl specifinės ląstelių struktūros ir porų. Pavyzdžiui, eglės šerdis ir paviršius sugeria drėgmę vienodai. O pušies paviršius lengvai sugeria drėgmę, bet šerdis – ne. Lietingomis dienomis egliniame rentinyje drėksta tik sienų paviršius, o pušiniame drėgmė prasiskverbia giliai į medieną. Dėl reguliaraus sušlapimo ir džiuvimo laikui bėgant pušies rąstų sienose susidaro įtrūkimai. Kadangi pušys mažiau atsparios drėgmei, pušiniai namai greičiau paveikiami pelėsio ir nuo senumo pamėlynuoja.

Eglės medienos trūkumai

Kaip minėjome – eglės rąstai turi žymiai daugiau šakelių. Tos šakelės dar ir kietesnės už pušies. Visa tai apsunkina ir prailgina eglės medienos apdirbimą ir padidina jos kainą.

Eglės šakelių mazgai smulkūs, apvalūs (pušyje ovalūs) ir neįprastai kieti. Senose eglių trobose vainikas kartais būna jau pusiau supuvęs ir sutrūnijęs, bet šakelės dar lieka sveikos ir nepažeistos. Pušies šakelės, skirtingai nei eglės, vyrauja rudos, didelės ir pastebimos, bet minkštesnės ir retesnės, todėl pušis apdorojama lengviau ir pigiau.

Dauguma pušų turi ilgus, lygius kamienus, kurių skersmuo palaipsniui mažėja viršūnės link. Šių savybių dėka profiliuotos pušies medienos masyvo gamyba yra paprastesnė ir greitesnė. Eglės yra trumpesnės, tiesios aptinkamos rečiau, o kamieno skersmuo nuo pagrindo iki viršūnės mažėja daug intensyviau.

Eglės mediena reikalauja subtilesnio apdirbimo, palyginti su pušimis ar lapuočiais. Sudėtingas techninis gamybos procesas įtakoja savikainą, dėl to eglės tašai ir rąstai tampa brangesni už kitas medienas, pabrangindami ir eglinio namo statybą. Apskritai šį trūkumą gali sušvelninti tai, kad eglės mediena yra šiltesnė ir patvaresnė už kitas. Nereikės papildomos kapitalinės eglinių sienų apšiltinimo ir izoliacijos, taip pat brangaus impregnavimo nuo parazitų ir puvimo. Pasirinkus brangesnę eglės medieną galima išvengti minėtų susijusių išlaidų.

Medienos kainai įtakos turi keli veiksniai. Tai apima ir vietovės nutolimą nuo apdirbimo taško, reljefo sudėtingumą miške, kirtimo ir apdirbimo sudėtingumą. Daug kas priklauso nuo regiono - jeigu jame vyrauja eglynai, tuomet eglės mediena bus pigesnė nei pušies.