Stogo konstrukcijų tipai, audros Lietuvoje, stogo nuolydis, stogų konstrukcijos pavyzdžiai

Šių metų rugpjūtis pasižymėjo keliomis įsimintinomis audromis, pridariusiomis daug nuostolių ir ūkiui, ir pastatų būklei. Per audrą rugpjūčio 30 d. vėjo gūsiai Ignalinoje apgadino net ugniagesių-gelbėtojų pastato stogą.

Audros metu vėjas apkrauna stogo konstrukciją, stumdamas ją ta kryptimi, kuria jis pučia. Be to, stogo paviršius veikia kaip sparnas, kuris sukuria slėgio skirtumus ir keliamąsias jėgas, bandančias pakelti stogo dangą. Projektavimo etape atsižvelgiama į vėjo poveikio jėgą pastato ir stogo konstrukcijai. Gerai pagamintas stogas turėtų atlaikyti daugumą audrų ir vėjo gūsių. Tačiau anomalijų pasitaiko vis dažniau, o vėjai pasiekia daug didesnį greitį.

Taip pat montuojant stogo santvarą ir dangą būtina atsižvelgti į taupymo ir įrengimo klaidas. Lemtingos iš jų yra stogo konstrukcijos neatitikimas stogo dangos svoriui, per mažas konstrukcijos standumas bei netiksli karnizo, briaunų ir kitų kritinių elementų apdaila, dėl kurių pažeidimų susilpnėja stogo danga ir konstrukcija, o tai laikui bėgant sukelia didelę žalą.

Stiprus vėjas, veikiantis stogą, sukelia oro slėgio skirtumą stogo viduje (po danga) ir virš stogo. Kuo stipresnis vėjas, tuo didesnis slėgio skirtumas, kas sąlygoja vadinamo „vėjo keltuvo" susidarymą statmenai stogui. Šis „vėjo keltuvas“ yra pagrindinė stogo suniokojimo priežastis, kai tvirtinimo elementai tiesiog išplėšiami gūsių.

Geri meistrai pritvirtintą stogo rėmą, jei jis medinis, po 3-4 metų rankiniu būdu papildomai suveržia veržles, kurios dėl susitraukusios medienos (jai bedžiūstant) atpalaiduoja veržles maždaug 3-4 mm. Tokia atsarga, kaip sako žmonės, gėdos nedaro. 

Kritiniai stogo taškai

Stogo atsparumas vėjui priklauso nuo stogo nuolydžio kampo, kraigo lygio ir stogo paviršiaus. Tikslus stogo dangos tvirtinimas įtakoja vėlesnį stogo gebėjimą atlaikyti stiprius vėjo gūsius. Svarbiausia yra patikimai pritvirtinti stogo dangą prie konstrukcijos ties kraigu, kampuose, karnizuose, aplink kaminą ir stoglangius. Šiose vietose vėjo poveikio stiprumas yra 2-3 kartus didesnis už stogo konstrukcijos tvirtumą. Todėl verta pasisamdyti stogdengius, turinčius reikiamų žinių ir įgūdžių. Ypač jei namas stovi vietovėje, kurioje vyrauja stiprūs vėjai ir audros.

Stogas turi būti atsparus tiek vėjo tempimo jėgai, tiek ir siurbimo jėgai. Stogo apkrova susidaro nuo stogo svorio, vėjo spaudimo, daromo jam, sniego masės. Reiškinys atsiranda toje vietoje, kur gegnės remiasi į mūrtašį, ypač santvarose arba žiedinių sijų santvarose. Pastatuose, kuriuose yra gelžbetoninės ir keraminės perdangos, plėtimosi jėgas perduoda siena ir vainikai – nuo stogo iki išorinių sienų. 

Stogo konstrukcijos, atspariausios vėjams

Valminis stogas - tai keturšlaičių stogų tipas. Du jo šlaitai yra trapecijos formos, kiti du – trikampiai (vadinami valminiais). Konstrukcija darosi paklausi užmiesčio namuose. Visi šlaitai valminėje konstrukcijoje yra nuožulnūs, leisdami jai ramiai atlaikyti stiprų gūsingą vėją. Valminis stogas yra atsparus deformacijai dėl kampinių briaunų, sujungtų atramine sija. Nuolydžio dėka sniegas nesilaiko ant tokio stogo.

Skliautinis (arkinis) stogas – lenktos aptakios arkos formos, primena angarų stogus. Skliautiniai stogai nenukenčia nuo stiprių vėjų ar škvalų, nes gūsiai nesusiduria su stogu, o sklandžiai aplenkia aptakią konstrukciją. Todėl šio tipo stogas yra daug stabilesnis, ypač audringo vėjo atžvilgiu. Aptakumo dėka sniegas ir krituliai laisvai pasišalina žemyn, neužsilaiko. 

Piramidinis stogas - irgi viena iš keturšlaičių stogų konstrukcijų. Ją sudaro 4 lygiašoniai trikampiai šlaitai, suijungiantys centre. Išoriškai primena palapinę arba piramidę, kuri ir suteikia tokį pavadinimą. Toks nuosavo namo stogo tipas atsparus deformacijoms, audros, škvalo, stipraus vėjo poveikiams ir kritulių masei.

Kupolinis stogas – konstrukcija irgi laimi prieš vėją aptakumo dėka. Kupolo praktiškai nepaveikia audra ir stiprūs gūsiai. Stogo apvalumas neleidžia ilgai laikytis sniegui, lapams, krituliams. Trūkumai – sudėtinga gegnių sistema, didesnės išlaidos įrengimui ir medžiagoms, nėra galimybės įrengti stoglangių ir mansardos, sienos turi būti cilindrinės konfigūracijos. Bet tiktų ūkiniams pastatams (bokštams, saugykloms). 

Patyrę stogdengiai teigia, kad kuo didesnis stogo paviršius, tuo daugiau padidėja stogo jautrumas vėjo gūsių sukuriamai apkrovai. Visiškai akivaizdu, kad padidėjus šlaito aukščiui, auga apkrova ir stogo pažeidimo tikimybė. Stogą su aukštais stačiais šlaitais vėjas nori nuversti, o stogą su lėkštais šlaitais – pakelti. Tuose regionuose, kur vyrauja vėjai, stipresni nei 10 m/sek, ekspertai rekomenduoja įrengti stogą, kurio nuolydis ne didesnis kaip 20 laipsnių. 

Stogo apsauga – būdai, kaip padaryti stogą tvirtesnį

Svarbiausia yra tinkama visų elementų, kurie atsakingi už stogo sandarumą, apsauga. Tuomet stogas būtų apsaugotas nuo pažeidimų gūsingo vėjo metu.

• Patikrinkite ir sutvirtinkite visas stogo briaunas – atsipalaidavę elementai lengvai lūš ir plyš, kai vėjo kėlimo jėga pasieks piką. Net ir nedidelis, bet ignoruotas pažeidimas gali susilpninti dangą, o per ilgą audrą padaryti daug žalos.

• Sandarumo ir sujungimo taškų kontrolė ir stiprinimas – būtinas kruopštus sandarinimas ir izoliacija visų kaminų, stoglangių ir dangos kontaktų vietose. Uraganinio vėjo gūsiai smogia ten, kur pažeistas stogo sandarumas. 

• Stogo konstrukcijos būklės patikrinimas ir remontas – tvirta konstrukcija yra ilgalaikio dangos patvarumo sąlyga. Standumas ir geras konstrukcinių elementų sujungimas yra garantija, kad stogas geriau atlaikys apkrovas. Tinkamai sumontuoti elementai, esantys išilgai briaunų, posūkių ir kampų, kurie daugiau paveikiami uraganinio vėjo metu, gerai laikysis.

• Stogo sujungimo su pastato konstrukcija patikrinimas – tinkamas stogo sujungimas su pastato konstrukcija garantuoja stogo konstrukcijos standumą. Turite įsitikinti, kad pasirinkote gerus tvirtinimo elementus, tinkamai apsaugotus nuo korozijos. Taupyti jų sąskaita tikrai neverta.