Poliuretaninės montavimo putos. Kaip naudotis žieminėmis putomis

Montavimo putos – statybinė medžiaga, sustingstanti ir sukietėjanti, kontaktuodama su aplinkos oru ir oro drėgme. Putos naudojamos plyšių sandarinimui, siūlių ir tuščių ertmių užpildymui. Medžiaga turi smulkiai akytą struktūrą su daugybę akyčių ir porų, užpildytų dujomis, kurių mažas šilumos laidumas parūpina geras putų termoizoliacines savybes. Dujos padeda medžiagai suputoti. Reaguojant į vandens garus, esančius ore, vyksta polimerizacija ir produkto sukietėjimas.

Išpurškiant putas iš balionėlio dujų burbuliukų apimtis smarkiai padidėja dėl slėgių skirtumo (balionėlyje ir atvirame ore) ir sudaro putą, o drėgmės garai, esantys ore, pagreitina sukietėjimo procesą.

Montažinių putų trūkumai

Montavimo putų silpnoji vieta – neatsparumas tiesioginiams saulės spinduliams ir jų skleidžiamam ultravioletui. Paveiktos ultravioletinių spindulių putos pradeda irti, trupėti ir tamsėti. Nuo spindulių gali apsaugoti dažų sluoksnis arba speciali šviesai nepralaidi plėvelė.

Kita silpnoji vieta – nupjaunant sukietėjusių putų perteklius jūs pažeidžiate uždarą akytą struktūrą. Dėl to putų medžiaga tampa nesandari ir pralaidi vandeniui.

Visų putų laikymo terminas – 1 metai. Tokį trumpą laikotarpį lemia nepakankamas balionėlio vožtuvo sandarumas. Per metus per vožtuvą iš balionėlio pamažu išgaruoja dujų mišinys. O kadangi dujų mažėja, tai ir putų iš tokio balionėlio išeis mažiau. Arba iš viso neišeis po 1-1,5 laikymo metų.

Poliuretano putos gerai sukimba su dauguma statybinių medžiagų (betonu, cementu, mediena, metalais), bet absoliučiai nesukimba su teflonu, polietilenu, silikonu, ledu, riebaluotais, tepaluotais, aliejuotais paviršiais.

Žieminės montavimo putos

Jų cheminė sudėtis skiriasi nuo vasarinių putų. Žiemines putas galima naudoti, esant žemai aplinkos temperatūrai: nuo −10 C iki –20 C. Išpurkštos šaltyje žieminės putos nesiskaido, o išeiga maksimali. Svarbi sąlyga: dirbant šaltyje balionėlio temperatūra neturi būti žemiau 0  C, o apipurškiamas paviršius neturi būti padengtas ledu, sniegu, šerkšnu.

Šaltis neigiamai veiktų paprastas (vasarines) putas. Bet išpurkštų šaltyje žieminių putų molekulės nesiskaido, nes putų medžiagoje yra priedų, apsaugančių jų molekulinę struktūrą nuo neigiamo šalčio poveikio. Gamintojai stengiasi, kad žieminių putų išeiga šaltyje liktų maksimali ir nemažėtų. Bet tai priklauso nuo orų faktoriaus – šaltesnę dieną, stipresniame šaltyje putų pavyksta išspausti žymiai mažiau.

Kodėl poliuretano putos nedraugauja su šaltu oru? Putos mėgsta oro drėgmę, be jos putos negali susiformuoti, kaip augalas negali užaugti be vandens ir šviesos. Žiemos metu (jeigu dienos yra sausos) oro drėgmės procentas mažėja, dėl to putų formavimosi procesas negali vykti visaverčiai.

Kaip teisingai naudotis montažinėmis putomis

Paviršiaus paruošimas. Paviršių, ant kurio planuojama užpurkšti putas, būtina nuvalyti nuo dulkių, riebalų, tepalų, purvo, senų atsisluoksniuojančių dažų, ledo, sniego, šerkšno. Visos minėtos nepageidaujamos medžiagos trukdys geram putų ir paviršiaus sukibimui. Paviršių rekomenduojama sudrėkinti (jeigu jo medžiaga nenukentės ir nesideformuos nuo drėgmės, kaip pvz., mediena). Drėgmė labai pagerina putos ir paviršiaus sukibimą. Tačiau drėgmė neturi virsti ledu (šiuo atveju ledas ir vanduo nėra tas pats). Ledas pakenks putoms.

Šiltos putos. Nesvarbu, ar žiemą, ar vasarą, bet balionėlį reikia apie 12 valandų išlaikyti kambario temperatūroje prieš panaudojimą. Paties balionėlio temperatūra turi būti nuo +5 C iki +25 C. Jis neturi būti šaltas. Todėl statybvietėje putų balionėlius geriau laikyti šiltame automobilio salone (arba apšildomame vagonėlyje, palapinėje, suvyniojus į storą antklodę). Tik nerizikuokite šildyti putas šalia karščio šaltinių (krosnių, ugnies), nes balionėlis gali sprogti jau nuo +50 C. Kai kurie putų gamintojai pataria nepradėtą putų balionėlį panardinti į šiltą vandenį (+20-30 C) ir palaikyti, kol balionėlis jame įšils iki reikiamos temperatūros. Bet nekaitinkite vandenį (putas rizikinga šildyti karštesniame negu +50 C).

Išpurkštų putų kokybė priklauso nuo jų klampumo (konsistencijos). Jeigu balionėlio temperatūra yra žemesnė negu +5 ˚C arba aukštesnė už +30 ˚C tuomet putų darbinė medžiaga praranda reikiamą konsistenciją, o tai neigiama atsiliepia darbo rezultatams.

Putų pakratymas. Svarbi sąlyga: putų balionėlį privaloma kruopščiai pakratyti ne mažiau negu 20 kartų prieš panaudojimą. Pakratymų kiekis priklauso nuo gamintojo: vieni rekomenduoja savo balionėlius kratyti apie 10-15 kartų, kiti – daugiau. Balionėlyje – skirtingos kilmės skystos ir dujinės medžiagos. Siekiant paversti juos vienalyte medžiaga reikia sumaišymo ir suplakimo. Tam ir pakratomas balionėlis.

Likučių pašalinimas. Putų likučius ir dėmes nuo rankų ir paviršių galima pašalinti specialiais tų pačių gamintojų rekomenduojamais tirpikliais, pvz., “putų valikliais”. Alternatyva – putas pašaliname acetono pagrindo skysčiais (pvz., lako nuėmimo skystis) arba paprasti dezodorantai. Kaip minėjome aukščiau – sukietėjusių montažinių putų negalima pjauti, antraip bus pažeista jų struktūra ir visos naudingos savybės.