Kai kurie daržininkai nelabai susimąsto, kaip tinkamai laikyti trąšas. Atrodo, kad pakanka laikyti jas uždaroje taroje, kad nesušlaptų ar neperdžiūtų. Šiltuoju metų laiku to tikrai pakaktų. Idealios daugelio trąšų laikymo sąlygos užtikrina tik patikimą apsaugą nuo oro sąlygų (tiesioginių saulės spindulių, lietaus, vėjo) ir gana platų temperatūros diapazoną – nuo +​​5° C iki +25° C, o svarbiausia vengti staigių temperatūros ir drėgmės pokyčių.

Tačiau ką daryti su trąšomis žiemą? Juk daržininkai nesiveža trąšų namo į miestą ir nelaiko bute, o dažniausiai trąšų pakuotes ir skardines palieka savo sklypo daržinėje, rūsyje ar kitoje ūkinėje patalpoje. Žinoma, šios patalpos stovi nešildomos ir yra didelė rizika, kad per visą žiemą trąšos, laikytos šaltoje daržinėje, sušals (ir net į ledą). Ar po atitirpimo (kartais daugiau nei vieną kartą per žiemą) tokios trąšos nepraras savo naudingų savybių ir nesuges? Trąšų reakcija į temperatūrą pirmiausia priklauso nuo jų agregatinės būsenos - birios ar skystos.

Sausų birių trąšų laikymas žiemą

Mineralinės sausos trąšos miltelių ir granulių pavidalu gerai uždarytose pakuotėse nebijo užšalimo - tiesiog nėra kam sugęsti, cheminė sudėtis nesikeičia nukritus temperatūrai. Įprastai tokių trąšų galiojimo laikas gali būti garantuotas kelerius metus.

Tas pats pasakytina ir apie „negyvą“ organiką (pvz., humatus, biohumusą, durpes, kompostą ar vermikompostą), parduodamas birių mišinių pavidalu – jose niekas nežūva nuo šalčio, o sudėtyje esantys organinių atliekų perdirbimo produktai gali ramiai atlaikyti temperatūros kritimą dešimtimis laipsnių.

Taigi, daugumai sausų birių trąšų pagrindinė žiemos laikymo taisyklė yra laikyti jas uždarose sausose patalpose, kuriose temperatūra gali svyruoti nuo –5° C iki -30° C. Net jei tokios trąšos užšaltų, pagrindinis rūpestis pavasarį bus palaukti, kol jos atitirps, ir tinkamai dozuoti susislėgusią medžiagą.

Tačiau yra biologinių trąšų, kurių pagrindą sudaro efektyvūs mikroorganizmai (EM), kurios parduodamos miltelių ir tablečių pavidalu – tokias trąšas reikia saugoti nuo užšalimo į ledą. EM trąšose esančios bakterijos yra išdžiovintos būsenos ir pradeda veikti po ištirpimo vandenyje ir įnešimo į maistinę terpę. Todėl sodininkas turi apsaugoti jas nuo žūties, įskaitant ir nuo šalčio. Paprastai tokie preparatai nepraranda naudingų savybių esant tik iki –5-10° C.

Apsimoka atidžiai perskaityti etiketę - kai kurios naudingos bakterijos gana gerai toleruoja šaltį net iki –20°C, būdamos „užkonservuotos“ tokiuose miltelių pavidalo biologiniuose produktuose, o atšildytos išlieka visai gyvybingos.

Skystųjų trąšų laikymas žiemą

Kalbant apie skystąsias trąšas, situacija su jomis yra maždaug panaši. Žinoma, saugant jas nuo užšalimo minusinėje temperatūroje, bet kokios skystos trąšos turi būti laikomos šildomoje patalpoje. Jeigu tai neįmanoma, indus su skystomis trąšomis verta dirbtinai izoliuoti nuo šalčio arba apšildyti. Šiaip galima bus išvengti trąšiųjų mišinių kristalizacijos ir laiko praradimo laukiant, kol jie sugrįš į skystą būseną prasidėjus pavasariui. Bet tai jei kalbame apie fizinę trąšų būklę, o ką galima pasakyti apie jų savybių išsaugojimą per žiemą?

“Negyvai” skystai organikai ir neorganinėms (mineralinėms) trąšoms, parduodamoms tirpalų pavidalu, galioja tos pačios taisyklės kaip ir sausoms trąšoms. Jeigu tirpalai užšąla, po atšildymo jie nepraranda naudingų savybių ir gali būti naudojami pagal paskirtį.

Užtai „gyvosios" organinės medžiagos (biotrąšos ir biomineralinės trąšos skystu pavidalu) labai kritiškai perneša užšalimą – net esant mažoms minusinėms temperatūroms užšalusiame skystyje mikroorganizmai miršta. Įdomu, kad kai kuriems iš organizmų karštis nesukelia problemų ir jie kartais išlieka gyvybingi aukštesnėje nei +35° temperatūroje.

Atšildytame tirpale nebus kam gaminti biologiškai aktyvių medžiagų, reikalingų pilnam augalų vystymuisi, todėl tokios biotrąšos jau nebebus naudingos. Žemiausia leistina skystų biotrąšų laikymo temperatūra yra apie 0° C.

Šiuos jautrius laikymo sąlygoms preparatus galima atskirti pagal sudėtį – dažniausia jų gamybai naudojama šieno lazdelės bakterija Bacillus subtilis ir dirvožemio grybelis Trichoderma bei kiti mikroorganizmai (Lactobacillus, Bacillus amyloliquefaciens, Streptomyces venezuelae, Azotobacter chroococcum, Beijerinckia fluminensis).

Šiai „laikymo grupei“ taip pat priklauso skysti biologiniai preparatai – augimo stimuliatoriai, sukurti bioaktyvių augalų ekstraktų pagrindu. Jų tirpalai taip pat neperneša šalčio (žemiau negu 0-5° C), kitaip jie praranda savo naudingas savybes.

Sodininkams ir ūkininkams rekomenduojama laikytis gamintojo reikalavimų dėl augalų tręšimo preparatų laikymo – tuomet pavyks išvengti ypatingai jautrių trąšų savybių praradimo nuo šalčio.