Kodėl daigų gamyba yra itin griežtai reglamentuojama: net ir mažiausia klaida gali baigtis susirgimais ar net mirtimi

Švieži valgomieji daigai tampa vis populiaresni dėl savo maistingumo ir natūralumo, tačiau būtent ši produktų grupė maisto saugos požiūriu yra viena rizikingiausių. Drėgmė ir šiluma sandėliavimo ar daiginimo metu sudaro idealią terpę daugintis sveikatai pavojingoms bakterijoms – užsikrėtimas jomis gali baigtis ir mirtimi. Dėl šios priežasties higienos ar technologiniai procesai turi būti prižiūrimi preciziškai. Kiekvienas etapas yra itin svarbus.

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) savo atliktuose moksliniuose tyrimuose pabrėžia, kad pirminis su daigais siejamų protrūkių šaltinis yra patogenais užkrėstos sėklos. Užtenka kelių bakterijų ląstelių kilogramui ir daiginimo metu jos gali daugintis eksponentiškai. Kadangi daigai vartojami termiškai neapdoroti, rizika vartotojo sveikatai yra itin aušta.

Dėl šių priežasčių daigų gamyba yra viena iš nedaugelio veiklų, kuriai ES taikomi net trys specialieji reglamentai – dėl mikrobiologinių kriterijų, atsekamumo ir subjektų patvirtinimo. Šie teisės aktai buvo priimti reaguojant į pasitaikančius didelio masto susirgimus Europoje ir kitose šalyse.

2011 m. Vokietijoje – patogeninės E. coli O104:H4 protrūkis, tūkstančiai susirgimų ir dešimtys mirčių, sunkių komplikacijų, kurių priežastis buvo daigai. Būtent šis protrūkis lėmė griežtų ES reglamentų atsiradimą. 2025 m. Norvegijoje – 230 patvirtintų užsikrėtimo atvejų, kai aptiktos kelios Salmonella serovaru variacijos, susietos su lucernos daigais.

„Daigai ir daigintos sėklos nėra įprastas produktas – tarptautinė praktika ne kartą parodė, kad net menkas higienos pažeidimas gali virsti dešimtimis ar net šimtais susirgimų. Užkrėstų daigų susirgimų protrūkiai Vokietijoje, JAV ar Skandinavijoje kai kuriais atvejais baigėsi ne tik šimtais ligos atvejų, bet ir mirčių. Todėl ši veikla Europos Sąjungoje reglamentuojama itin griežtai, o kiekvienas maisto tvarkymo proceso etapas turi būti kruopščiai kontroliuojamas ūkio subjekto“, – pabrėžė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Akvilė Pašvenskienė.

Daigų augintojams itin svarbu atidžiai vertinti, kokios sėklos pasirenkamos daiginimui. Ant daiginti skirtų sėklų pakuotės, be įprastos ženklinimo informacijos, turi būti aiškiai nurodyta jų paskirtis – pavyzdžiui, „Sėklos skirtos daiginti“, „Sėklos daiginimui“ ar „Sėklos daigams auginti“. Be to, daigų augintojai privalo būti įdiegę atsekamumo sistemą, kuri užtikrintų, kad visos daiginimui skirtos sėklų partijos būtų identifikuojamos nuo jų patekimo į ūkį ar įmonę iki galutinio daigų išsiuntimo. Tai leidžia operatyviai nustatyti, kur ir kam produktai buvo pristatyti, ir prireikus greitai suvaldyti galimus pavojus.

Daigų augintojai privalo reguliariai atlikti laboratorinius tyrimus ir įsitikinti, kad galutinis produktas yra saugus. Kaip ir bet kurioje kitoje maisto tvarkymo veikloje, ypač svarbu laikytis pagrindinių higienos taisyklių:švaros, tinkamos įrangos priežiūros, personalo higienos ir kontrolės priemonių, užtikrinančių aukštą maisto saugos lygį viso proceso metu.

Ką turi užtikrinti gamintojai?

Daigų augintojai privalo:

• Būti patvirtinti VMVT.
• Naudoti daiginimui tinkamas, ženklintas sėklas.
• Vykdyti privalomą sėklų ir produktų atsekamumą.
• Užtikrinti higieną visame gamybos procese nuo sandėliavo iki galutinio vartotojo.
• Periodiškai atlikti laboratorinius tyrimus.

Ką turi žinoti vartotojai?

Vartotojams rekomenduojama įsigyti daigus tik iš patvirtintų augintojų. Pakuotėje turi būti aiškiai nurodytas produkto pavadinimas, sudedamųjų dalių sąrašas, visos alergiją ar netoleravimą galinčios sukelti medžiagos, maisto subjekto tvarkytojo pavadinimas ar įmonės pavadinimas ir adresas, kilmės šalis ar kilmės vieta numatytais atvejais, grynasis kiekis, specialios laikymo ir (arba) vartojimo sąlygos bei tinkamumo vartoti terminas.

Informaciją apie gamintojus ir prekiautojus gyventojai gali rasti oficialiame VMVT portale.