A.Svitojus: šiųmetis grūdų derlius – vidutinis, o iššūkių ūkininkams netrūksta
2025 metų grūdų derlių galime vertinti kaip vidutinį. Tai reiškia, kad iš pirmo žvilgsnio jis galbūt ir neatrodo blogas, tačiau realybėje daug kur ūkininkams teko susidurti su labai rimtais iššūkiais. Smarkūs ir užsitęsę lietūs, ypač birželį ir liepos pradžioje, smarkiai paveikė tiek derliaus kokybę, tiek ir patį derliaus nuėmimą. Ne vienoje savivaldybėje buvo paskelbtos ekstremalios situacijos, nes laukai tapo sunkiai pravažiuojami arba visai neįvažiuojami.
-Kaip gamtinės sąlygos paveikė grūdų kokybę?
-Tokios sąlygos paveikė grūdų kokybę labai ryškiai. Didžioji dauguma kviečių, ypač Šiaurės Lietuvoje ir Žemaitijoje, neatitiko aukščiausios – pirmos – klasės reikalavimų. Dauguma buvo priskirta antrai ar net trečiai klasei, o dalis visai virto pašariniais grūdais. Tai – reikšmingas nuostolis ūkininkui, nes nuo klasės priklauso ne tik pardavimo kaina, bet ir galimybės dalyvauti tam tikruose kokybės reikalavimus turinčiuose pirkimuose.
-Apie grūdų supirkimo kainas. Ar jos atspindi realią ūkininko situaciją?
-Deja, supirkimo kainos ūkininkams yra nepalankios. Nors per pastarąjį pusmetį matėme tam tikrų svyravimų, bendros tendencijos yra mažėjančios. Antros klasės kviečiai šiuo metu superkami vidutiniškai po 180 eurų už toną, trečios – dar mažiau. Oficialūs duomenys rodo, kad birželio pabaigoje kviečių supirkimo kaina siekė apie 206 eurus už toną, bet tai labiau teorinis vidurkis. Praktikoje, ypač kai derlius prastesnės kokybės, kainos yra ženkliai mažesnės. Rapsų kaina šiemet siekia apie 450–500 eurų už toną – irgi mažiau nei pernai.
Atskirų grūdų supirkėjų skelbiama informacija, supirkimo kainos 2025 m. rugpjūčio pradžioje:
- Ekstra – ~199 €/t
- I klasė – ~191 €/t
- II klasė – ~176 €/t
- III klasė – ~161 €/t
Šiųmetės rapsų kainos (pradžioje – sausis/vasaris): apie 506–509 €/t, tačiau numatomos tendencijos: kainos gali svyruoti tarp 440–500 €/t, priklausomai nuo pasiūlos ir ES rinkos sąlygų.
-Ar pasaulinės grūdų kainos turi įtaką Lietuvos ūkininkams?
-Be abejonės. Pasaulinė rinka šiuo metu išgyvena pertekliaus laikotarpį – Europos Komisija prognozuoja, kad kviečių derlius 2025 m. ES gali siekti daugiau nei 143 mln. tonų, tai – net 13 % daugiau nei pernai. Pasaulinės atsargos auga, o tai įtakoja kainų kritimą. Lietuvos ūkininkai dėl to kenčia dvigubai – iš vienos pusės mažėja supirkimo kainos, iš kitos – brangsta džiovinimas, logistika, technikos remontas.
Kokios pagrindinės žinutės būtų valstybės institucijoms ir vartotojams?
-Pirmiausia – ūkininkas yra labai priklausomas nuo gamtos, pasaulinės rinkos ir logistikos sąlygų. Todėl svarbu stiprinti valstybės instrumentus, kurie padėtų amortizuoti ūkininkų riziką – per savivaldos institucijų pagalbą, rizikų fondus ar sklandžiau veikiančias paramos schemas. Taip pat norėčiau paraginti vartotojus: kai matote brangesnę duoną ar kruopas, supraskite, kad tai ne visada ūkininko pelnas – dažnai tai grandinės, kuri nuo lauko iki parduotuvės tampa vis ilgesnė, išdava.
-Ar, Jūsų nuomone, šių metų situacija galėtų paveikti sėją ar ūkių planus 2026 metams?
Tikrai taip. Jau dabar girdime iš ūkininkų, kad jie rimtai svarsto mažinti pasėlių plotus arba diversifikuoti veiklą – daugiau investuoti į augalininkystės alternatyvas ar gyvulininkystę. Jei valstybė nesiims sprendimų, tai gali turėti ilgalaikių pasekmių visai šalies žemės ūkio struktūrai.
