Kaip ūkininkui sužinoti, ar jo pasirinktas tręšimo planas yra teisingas? Ar išleisti pinigai brangioms trąšoms sezono pradžioje atsipirks skaičiuojant derlių javapjūtės gale? Ar naudojamos trąšų formos yra efektyvios ir ar augalai iš tikrųjų jas gali pasisavinti?

Kalbant paprasčiau, kaip augalų paklausti,  ko jiems iš tikrųjų reikia skirtingais augimo etapais?

Visi šie klausimai nedavė ramybės ir UAB „Agrolapai‘‘ vienam iš įkūrėjų Justinui Gegeckui, kai dar dirbant agronomu daug klausimu kėlė, ar naudojamos tręšimo praktikos Lietuvoje yra ekonomiškai pagrįstos? Šioms abejonėms patikrinti  reikėjo surasti įrankius. Po 5 metų testavimo Lietuvoje, Justinas dalinasi savo patirtimi apie lapų tyrimus iš augalų sulčių ir bendrai apie elementų valdymą augaluose (tręšimus).

Pavyzdys Nr. 1. Kalis.

Ne visiškai teisinga manyti, kad „kalio reikia papildyti tiek, kiek augalai jo ,,išsineša‘‘ iš dirvožemio“.

Kaip yra iš tikrųjų? Pirmiausiai, kalio (taip pat ir fosforo) dirvožemiuose yra neišsenkami kiekiai. Esminė priežastis, kodėl jo nėra pakankamai, tai, jog nualintuose dirvožemiuose nėra aktyvios mikrobiologijos šiems kalio ir fosforo rezervams atrakinti.

Kuo daugiau mineralinių trąšų naudoja ūkininkai, tuo labiau yra skurdinama dirvožemio mikrobiologija. Mineralinės trąšos labai gerai veikia, kai dirvožemiuose yra daug organinės anglies. Palyginimui, tai yra „bombos“, kurios išsprogdina dirvožemio anglį ir  atsipalaidavęs anglies dioksidas yra sunaudojamas augalų lapų.

Esant aukštesniam fotosintezės efektyvumui – augalai auga geriau. Šis efektas vis mažiau efektyvus mažėjant humuso kiekiui dirvožemiuose. Ūkininkai turėtų atsiminti, kad stipriai nualintuose dirvožemiuose tręšimas mineralinėmis trąšomis yra sunkiai atsiperkantis reikalas.

Nepriklausomi užsienio konsultantai teigia, jog kalio poreikio augalams, molinguose dirvožemiuose, užtenka iki sezono pabaigos. Jo dažniausiai pritrūksta grūdo užsipildymo tarpsnyje, kai kalio augalams reikia labiausiai.

Tada kyla klausimas, kodėl beriamas kalio chloridas iš rudens ar anksti pavasarį? Tai ne tik netinkamas laikas kalio praturtinimui, bet ir šių trąšų sudėtyje esantis chloras agresyviai naikina dirvožemio mikrobiologiją.

Visa ši informacija sutapo su duomenimis, kuriuos J. Gegeckas fiksavo kelis metus tirdamas ūkininkų augalų lapus. Pavyzdžiui, ištyrus kviečių lapus laboratorijoje Olandijoje, aiškiai pasimatė tendencija, jog nesvarbu, ar buvo naudojamos, ar nebuvo naudojamos kalio trąšos sezono pradžioje – augalams kalio pavasarį pilnai užteko, tačiau sezono pabaigoje praktiškai visiems augalams jo trūko (1 pav.).

1 pav. Kalio kiekis kviečių lapuose Lietuvos ūkininkų pasėliuose (2023 m.).

Į akis krenta žalia kreivė, dideliu kalio kiekiu išsiskirianti iš kitų ūkininkų. Paklausus ūkininko, kaip jis atliko tręšimą, atsakymas buvo:  „Trąšų pardavėjas rekomendavo berti kalio chloridą sezono pradžioje‘‘. Įdomu tai, jog sezono pabaigoje, vertinant surinktus duomenis, kalio vis tiek trūko.

Kaip valdyti kalį augaluose?

Jei naudojate birias trąšas, rekomenduojama išberti kalio sulfato trąšas prieš 45-60 dienų iki augalų žydėjimo. Tada kalio trąšų atsipalaidavimas sutaps su maksimaliu jo poreikiu augaluose. Kalio sulfatas, nors ir brangesnis, yra tinkamesnė trąša augalams nei kalio chloridas.

Kitas sprendimas yra naudoti skystas kalio trąšas tręšimui per lapus. Ir vėl tik po žydėjimo – esant didžiausiam kalio poreikiui. Dažniausiai šios trąšos naudojamas kartu su karbamidu.

Kuo kalis toks svarbus augalams?

Kalis yra pagrindinis elementas, darantis įtaką grūdo (daržovės) dydžiui. Nes kalis yra cukraus ir kitų medžiagų pernešėjas į vaisių. Savo ruožtu azotas yra antroje vietoje, tačiau jis labiau atsakingas už kokybinius grūdo parametrus. Kiti svarbūs mikroelementai, sezono pabaigoje darantys didesnę įtaką  grūdo dydžiui ir kokybe, yra manganas, cinkas ir boras.

Pavyzdys Nr. 2. Kompleksinės NPK trąšos.

Kaip jau buvo paminėta, kalio molinguose dirvožemiuose užtenka iki sezono pabaigos, tad čia jis atkrinta. Fosforo naudojimas, sintetinėmis trąšomis, pateisinamas tuo atveju, jei yra galimybė techniškai granules įterpti šalia sėklos. Kitu atveju, per kelias dienas (net valandas) jis yra užrakinamas, ypač šarminiuose dirvožemiuose, kuriuose gausu kalcio. Tačiau net ir išbėrus fosforo trąšas šalia sėklos, augalas tampa „tingus‘‘. Jis tiesiog praranda „motyvaciją‘‘ sudaryti tarpusavio ryšio su mikoriziniais grybais, kurie užtikrina maisto medžiagų pasisavinimą iš gilesnių sluoksnių.

Iš trijų elementų tik azotas ekonomiškai pasiteisina sezono pradžioje.

Kaip mąstyti apie NPK trąšas?

Azotas. Azoto trąšas augalui reikėtų duoti per kelis kartus ir nenaudoti perteklinio jų kiekio  (idealiu atveju, naudoti kartu su siera). Rekomenduojama dalį išlaidų azotui perkelti į sezono pabaigą ir naudoti karbamidą purškimui per lapus, taip padengiant azoto poreikio piką.

Fosforas. Fosforo pasisavinimas augalams priklauso nuo dirvožemio mikrobiologijos aktyvumo. Būtent dėl to jo ir trūksta anksti pavasarį, nes šaltoje žemėje nevyksta aktyvūs mikrobiologiniai procesai. Tarpinių pasėlių auginimas (ypač grikių ir lubinų) prisideda prie dirvožemio praturtinimo fosforo prieinamumu.

Mineralines fosforo trąšas reikėtų naudoti tik tuo atveju, jei yra galimybė granules „padėti“ šalia sėklos. Dalį fosforo rekomenduojama atiduoti su tręšimu per lapus. Šiuo metodu yra užtikrinamas efektyvus fosforo pasisavinimas ir augalui šiuo būdu yra neužkertamas kelias sudaryti ryšius su mikorziniais grybais ir fosforą atpalaiduojančiomis bakterijomis. Taip pat dar vienas efektyvus metodas yra apsivelti sėklas produktais, kurie savo sudėtyje turi fosforo.

Pavyzdys Nr. 3. Tręšimas per lapus.

Bendrai vertinant šis būdas Lietuvoje yra atliekamas neteisingai, vadinasi, ir rezultatai yra neefektyvūs. J. Gegeckas dalinasi istorija, kaip į parodą „Agroviziją‘‘ pirmą kartą atvyko kolegos iš Olandijos. Jie niekaip negalėjo suprasti įmonių rekomendacijų dėl tręšimo per lapus. Lentelėse rekomenduodavo kartu maišyti 5 ir daugiau produktų, kai Olandijoje maitinimui per lapus, dažniausiai naudojami vienas ar du produktai.

Tad pirmas patarimas – nemaišyti „Molotovo kokteilių‘‘ augalams. Taip yra ne tik švaistomi pinigai trąšoms, tačiau tokiu būdu, padidinus koncentracijas, galima tiesiog „nudeginti lapus‘‘, ypač, kai naudojami tarpusavyje reaguojantys, pigūs, druskų pagrindu pagaminti produktai.

Jei purškiama netinkamu vandeniu (kietas vanduo ir aukštas pH) tręšimas per lapus bus neefektyvus. Šis metodas tik iš dalies veikia augalų apsaugos produktus, nes chemija yra sukurta ir ištestuota prie kieto vandens. Bet kokiu atveju, susitvarkius vandenį, trąšų ir chemijos efektyvumas smarkiai išauga. Tada jų reikia naudoti mažiau, norimam efektui pasiekti.

Ką daryti?

Tręšimui per lapus naudokite makro ir mikro elementus, kurių augalams trūksta (tai sužinoti galite tik ištyrę lapus). Taip pat naudokite tokias produktų formas, kurios augalams yra prieinamos bei būna švelnios augalų lapams.

Produktų formų palyginimas:

2 pav. Skirtingų produktų, tręšimui per lapus, palyginimas

Kokių elementų augaluose trūksta ir kokių yra per daug. Atsakymai gauti išanalizavus lapų tyrimų paslaugos Lietuvoje surinktus duomenis.

Kol kas trumpai aptarėme tik keletą pagrindinių elementų, tačiau augalams, jog jie išliktų gyvybingi ir subrandintų sėklas, reikalinga net 14 makro ir mikro elementų.

Magnis. Dirvožemiuose ir augaluose jo yra pakankamai.

Kalcis. Nors dirvožemiuose ir augaluose jo retai trūksta, vis dėlto vertėtų panaudoti kalcio sulfatą (gypso) kaip birias trąšas. Tai „suminkštintų“ ir šaknų zonoje parūgštintų dirvožemį. Tręšimas per lapus kalciu yra naudingas rapsams, ankštiniams ir daržovėms. Kalcis sustiprina augalų ląsteles, vadinasi, ir patį augalą. Taip pat jis padidina cukraus lygį augaluose (Brix).

Siera. Dirvožemyje ir augaluose šio elemento trūkumo nebuvo pastebėta. Tačiau siera turėtų būti naudojama kartu su azotu efektyvesniam įsisavinimui. Tręšimui per lapus azoto ir sieros santykis turėtų būti 1:10.

Geležis, Manganas.  Dirvožemio tyrimai rodo perteklių, o lapų tyrimai rodo trūkumą . Tai yra todėl, kad augalams fiziologiškai suprantamos yra redukcinės formos (Mn2+ ir Fe2+). Kadangi augalams šios formos iš dirvožemio dėl oksidacijos (intensyvaus žemės dirbimo) ir glifosato naudojimo (stiprus chelatas surakina šiuos elementus)  yra nepasiekiamos, ir augalams jų reikia labai mažų kiekių, vienintelis likęs sprendimas yra naudoti tręšimą per lapus. J. Gegeckas pataria ieškoti produktų, kuriuose manganas ir geležis būtų redukcinėje formoje. Idealiu atveju, šie elementai, geresniam įsisavinimui, sudaryti junginius su organiniais agentais (elementai būtų organiškai cheluoti).

Ypač svarbu paminėti, jog manganas ir geležis yra reikalingi efektyviai fotosintezei (taip pat kaip azotas, magnis ir iš dalies fosforas). Manganas atsakingas už vandens molekulės perskelimą. Be mangano nevyksta fotosintezė.

Cinkas. Varis. Boras. Iš visų šių elementų lengviausiai augalai įsisavina borą. Cinko ir vario didelis trūkumas pastebėtas kviečiuose ir bulvėse.

Molibdenas. Jo reikia labai mažų kiekių. Augaluose dažniausiai jo užtenka, o trūkumas pastebimas tik retkarčiais.

Kaip veikia lapų tyrimų iš sulčių technologija ir kaip vertinti gautus rezultatus?

Ištyrus atskirai jaunus ir senus lapus, yra gaunami visų pagrindinių  makro ir mikro elementų kiekiai. Gauti duomenys yra palyginami su optimaliais, vidutiniais rėžiais būdingais tam tikrai kultūrai (3 pav.).

3 pav. Lapų tyrimų iš sulčių gaunami rezultatai

Mobilių elementų (tokių kaip azotas, kalis, fosforas ir magnis) kiekiai senuose lapuose turi būti didesni, nei jaunuose (nes tūri būti užtikrinamas rezervas ateičiai augalams augti). Jei bus atvirkščiai, jausis elementų trūkumas ir ūkininkas nuo tos akimirkos praras derlių. Būtent todėl pirmieji šių makro elementų trūkumai yra matomi senuose lapuose.

Visiškai nejudrūs elementai augaluose yra boras ir kalcis. Jų reikšmes reikia stebėti pagal jaunus lapus. Jų trūkumai visų prima matomi augalo viršutiniuose lapuose.

Visi kiti elementai yra  pusiau mobilūs. Jų reikšmės yra vertinamos pagal jaunus lapus.

Ši technologija taip pat geba įvertinti skirtingas azoto formas. Sveikame augale nitratinio ir amoniakinio azoto turėtų būti arti nuliui. Jei taip nėra, vadinasi, augaluose nevyksta proteinų sintezė ir, galimai, yra magnio, sieros ar molibdeno trūkumas. Šie elementai yra reikalingi tam, kad šias azoto formas paverstume į baltymus.

Milijono vertas klausimas.

Jei žinotumėm kaip turi atrodyti augalų makro ir mikro elementų sudėtis, didžiausiems derliams ir kokybei pasiekti, ar tai nebūtų vertinga informacija?

Tačiau, patyręs agronomas galėtų paklausti, o kas apibrėžia kiekvieno elemento arba kiekvienos kultūros optimalias reikšmes?

Olandų laboratorijoje „NovaCropControl‘‘ optimalios reikšmės yra gaunamos surenkant iš viso pasaulio gautus visus lapų tyrimus vienai kultūrai. Tada dirbtinio intelekto pagalba iš šių duomenų išvedamas vidurkis.

Tačiau amerikiečių, kurie taip pat naudojasi lapų tyrimų paslauga Olandijoje, netenkino šis metodas, ir jie optimalias reikšmes vertina skirtingai –  pagal didžiausius gaunamus derlius, o ne vidurkius. Įsivaizduokite, yra gaunamas kviečių rekordas. Ištyrus lapus yra matoma, kiek ir kokių elementų reikėjo tokiam rezultatui pasiekti.

J.Gegeckas taip pat turi ir gali pasidalinti amerikiečių optimaliomis makro ir mikro elementų vertėmis Lietuvoje auginamoms kultūroms, kurios yra gautos vertinant gaunamus didelius derlius. Kalbant apie kviečius, palyginus su Olandų vidutinėmis vertėmis, į akis krenta, jog mikro elementų kiekiai yra 2-3 kartus didesni, tačiau visų kitų elementų reikšmės kaip azoto yra mažesnės. Tada iš to seka klausimas, ar ne per daug dėmesio per paskutinius kelis dešimtmečius buvo skiriama vieniems elementams ir ar ne per mažai likusiems?

Lygiai tą patį patvirtina pasaulio kviečių, miežių ir rapsų rekordininkas ūkininkas Tim Lamyman, kuris daug dėmesio skiria tręšimui per lapus, o ne pertekliniam mineralinių trąšų naudojimui.

Kuo lapų tyrimai iš sulčių skiriasi nuo kitų technologijų?

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, tręšimo sprendimams priimti yra atliekami dirvožemio tyrimai. Bet realybė yra tokia, jog dirvožemio tyrimų duomenis apdulkėję guli pas ūkininkus stalčiuose, o ūkininkai priima sprendimus pagal trąšų kainas rinkoje ir pagal tai, kaip pavasarį atrodo pasėliai.

Dirvožemio tyrimai gali parodyti potencialių elementų kiekį dirvožemyje. Tačiau dėl daugybės priežasčių šie tyrimai nekoreliuoja su tuo, kas vysta augaluose. Nors tam tikro elemento yra pakankamai dirvožemyje, augalams gali jo vis tiek trūkti.

J. Gegecko vertinimu, verta paminėti, jog dirvožemio tyrimai su žemėlapiais ir su kintamomis normomis, padėjo ūkininkams sutaupyti pinigų birioms kalio trąšoms.

Reiktų nepainioti lapų tyrimų iš sausosios medžiagos (angliškai tissue analysis) su lapų tyrimais iš augalų sulčių (angliškai plant sap analysis). Pasak amerikiečių agronomo John Kempf (kuris dirbdamas konsultantu su skirtingomis kultūromis yra išbandęs visas technologijas), tik tyrimai iš lapų sulčių sutampa su tuo, kas vyksta augaluose.

Kokia vertė yra sukuriama ūkininkui naudojantis lapų tyrimų paslauga?

Didžiausia ekonominė vertė yra gaunama tada, kai per visą sezoną yra surenkami duomenys ir pagal juos kitą sezoną yra sudaromas tręšimo planas.

Jei ūkininkas mato, kad kai kurių elementų augaluose yra per daug (dažniausiai kalio ir azoto sezono pradžioje), tada susimažina trąšų normas ateinančiam sezonui.

Jei tam tikrų elementų yra per mažai (dažniausiai mikro elementų – cinko, mangano, geležies), tai didelė tikimybė, jog ūkininkas naudoja neefektyvias produktų formas tręšimui per lapus.

Taip pat sezono metu galima pagal gautus duomenis susidėlioti  tręšimo technologijas tręšimui per lapus ir būti nepriklausomiems nuo trąšų pardavėjų rekomendacijų. Jūs tiesiog turėsite objektyvią informaciją!

Kalbant apie augalų ligas, jos dažniausiai atsiranda tam tikroje vietoje, o ne visame lauke. Ir jei ištirtumėte sergančius lapus, pamatytumėte, jog tiems augalams trūko tam tikrų elementų. Lapų tyrimas iš sulčių gali užbėgti įvykiams už akių net keliomis savaitėmis anksčiau. Tokiu būdu galima susimažinti išlaidas augalų apsaugos produktams.

J. Gegeckas praėjusiais metais susilaukė nemažai skambučių, jog, ūkininkų teigimu, kažkas yra negerai su augalais. Gavus rezultatus, galima matyti jog yra arba dideli elementų pertekliai, arba visiškas jų trūkumus (dažniausiai mikro elementų).

Kaip praktiškai atrodo visas lapų tyrimų procesas?

1. Užsisakote, kiek ir kokiai kultūrai tirsite lapus;
2. Gaunate nurodytu adresu maišelius su bar kodais;
3. Penktadienį iki 9 valandos nuskinate apie 20 jaunų lapų (augalo viršus) ir apie 20 senų lapų (augalo apačia). Sudedate į du atskirus maišelius.
4. Penktadienį, dienos eigoje, paduodate maišelius vienam iš „Agrolapai“ komandos nariui vienoje iš šių paėmimo vietų: Šiauliai-Radviliškis-Panevėžys-Kėdainiai-Kaunas. Tai maršrutas, kuriuo vyksta „Agrolapai“ komanda.
5. Antradienį po pietų gaunate rezultatus.
6. „Agrolapai“ padės nemokamai aptarti gautus rezultatus. Taip pat nemokamai ūkininkai gali užduoti klausimus Olandijos, JAV ir Australijos nepriklausiamiems konsultantams apie rūpimus klausimus, susijusius su tręšimais.
7. Atlikus tręšimus po 2-3 savaičių procesas kartojamas (stebima, kaip keičiasi situacija augaluose).

Kiek kainuoja?

Vienas testas (jaunų lapų maišelis ir senų lapų maišelis) kainuoja 50 eurų. Sezonui reikia 3-4 tyrimų. Tai reiškia, kad vienai kultūrai ištirti per visą sezoną ši paslauga kainuoja apie 150-200 eurų.

Ar patikrinta ši technologija kitose rinkose?

Šia technologija naudojasi daugiau kaip 6 000 ūkininkų iš daugiau kaip 65 pasaulio šalių. Lapų tyrimai yra atliekami Olandų įmonėje „NovaCropControl‘‘.

Kontaktai lapų tyrimų užsakymui

Tel.: + 370 696 36699

El. paštas: info@agrolapai.lt

Daugiau informacijos rasite www.agrolapai.lt

Sekite "Agrolapai" naujienas „Facebook“ tinkle.

Video apie lapų tyrimus.