Ką pasako dvi realios laktacijos kreivės apie bandos valdymą ir rezervus

Reda Smilgevičienė, gyvulininkystės specialistė. R. Vitkausko ūkis

Laktacijos kreivė – vienas iš tų įrankių, kuris niekada nemeluoja. Ji neparodo, kas įvyko vieną dieną, bet atskleidžia tai, ko nepamatysi nei laboratorijoje, nei karvių eilėje prieš melžimą: bandos fiziologiją, raciono tikslumą, pereinamojo periodo stipriąsias vietas ir giliausiai pasislėpusius rezervus.

Šį kartą žvelgiame į dvi realias kreives: pirmaveršių ir vyresnių nei antros laktacijos karvių. Iš pirmo žvilgsnio jos atrodo tvarkingos, tačiau įsižiūrėjus giliau atsiveria aiškus bandos paveikslas.

Pirmaveršės: aukšta pabaiga, žemesnis pikas – ką tai reiškia?

Pirmaveršių kreivė kyla tolygiai, be šuolių, ir pikas siekia maždaug trisdešimt du kilogramus. Tai nėra mažai, bet svarbiausia – kreivės pabaiga išlieka aukšta, apie dvidešimt devynis kilogramus. Toks santykis rodo du dalykus.

Pirma – pirmaveršės turi pakankamai gerą metabolinį stabilumą. Jos nekrenta staigiai, vadinasi, racionas subalansuotas ir gyvuliai fiziologiškai tvarkingi.

Antra – pikas, tikėtina, neatsiskleidė iki galo. Jeigu laktacijos pabaiga yra tokio aukščio, tai pirmosios savaitės po veršiavimosi greičiausiai buvo ne pačios intensyviausios: per mažas sausos medžiagos suvartojimas, konkurencija prie pašaro ar tiesiog per švelnus starto racionas galėjo sumažinti piko potencialą.

Rezervas čia akivaizdus – pirmaveršės galėtų duoti vienu ar dviem litrais daugiau, jei starto laikotarpiu jų energinis prieinamumas būtų didesnis.

Antro ir vyresnių laktacijų karvės: tvirtas pikas ir stipri laktacijos pabaiga

Vyresnės karvės demonstruoja tai, ko ir tikimasi iš brandžios bandos: aiškų, maždaug keturiasdešimt trijų keturiasdešimt keturių kilogramų piką ir tolygų, lėtą kritimą. Svarbiausia detalė – laktacijos pabaiga vis dar apie trisdešimt kilogramų. Tai rodo gerą persistenciją, stiprų genetinį pagrindą ir stabilų raciono veikimą visoje laktacijoje.

Rezervas čia glūdi ne piko aukštyje. Vyresnių karvių pikas yra adekvatus ir agresyviai kelti jo nereikia – tai tik padidintų ketozės, acidozės ir reprodukcinių problemų riziką.

Tikrasis rezervas yra piko laikyme. Jei pavyktų išlaikyti aukštesnį lygį pirmas devyniasdešimt laktacijos dienų – net dviem ar trim litrais – tai atneštų žymiai daugiau naudos nei bandymas pakelti piką vieno taško iki penkiasdešimties.

Ką šios kreivės pasako apie bandos genetiką?

Abi kreivės turi vieną bendrą bruožą – jos yra tvarkingos, be kreivių lūžių, be „duobių“, be staigių kritimų. Tai būdinga bandai, kurioje naudojami buliai su geru sveikatingumo indeksu, tešmens audinių ištverme ir laktacijos persistencija. Tokia genetinė kryptis dažniausiai būna pasirinkta ūkiuose, kurie orientuojasi į laktacijos eigą, o ne į maksimalų piko litrą.

Aukšta laktacijos pabaiga – tiek pirmaveršių, tiek vyresnių karvių – yra labai stiprus genetinio stabilumo indikatorius. Tai neatsiranda iš nieko. Tai rodo kryptingą, ilgalaikę selekciją į:

– tešmens fiziologinį stabilumą,

– medžiagų apykaitos atsparumą,

– ilgaamžiškumą,

– ramią, ištvermingą laktacijos eigą.

Išvada: kur slepiasi papildomi trys litrai?

Rezervas yra dviejose vietose:

– pirmaveršių starto periode – keli papildomi sausos medžiagos kilogramai gali pakelti piką be jokios rizikos,

– vyresnių karvių piko išlaikymo zonoje – aminorūgščių balansas ir fermentacijos stabilumas gali duoti du ar tris litrus per visą vidurinę laktacijos dalį.

Tai maži pakeitimai, kurie negriauna bandos sveikatos, bet realiai didina produktyvumą.

Laktacijos kreivės rodo, kad ši banda turi gerą genetinį pagrindą ir aukštą stabilumą. Tai reiškia viena: rezervai yra pasiekiami švelniais, tiksliais sprendimais, o ne agresyviu spaudimu.