Lietuvoje pasibaigus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad jo duomenys rodo nerimą keliančius signalus – mažėja daugiamečių pievų plotai, yra tikimybė, kad nebus išpildyti įsipareigojimai Europos Komisijai (EK). 

„Toliau mažėja daugiamečių pievų plotai, o įsipareigojimai EK, palyginti su praeitu laikotarpiu, padidėjo, tad labai didelė tikimybė, kad pievų išlaikymo (neišarimo) įsipareigojimai nebus įvykdyti“, –  Žemės ūkio ministerijos pranešime teigė K. Nacivkas.

Pasak jo, „situacijos nepuošia“ ir neįvykęs susitarimas su Aplinkos ministerija dėl paviršinio vandens apsaugos juostų ir zonų reguliavimo.

„Susidūrus su teisinio reguliavimo trūkumu, vandens apsaugos juostų klausimą sprendėme savo iniciatyva, siekdami pareiškėjams sudaryti visas galimybes laiku deklaruoti pasėlius ir išvengti galimų pažeidimų. Turi būti tobulinami ir kai kurie techniniai deklaravimo sprendimai“, – sakė ministras.

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet buvo pateikta 116,2 tūkst. paraiškų (pernai – 118,7 tūkst.), deklaruotas 2,9 mln. ha (2,9 mln. ha) plotas, pranešė ministerija. Pasak jos, palyginti su 2022 metais, bendras deklaruotas plotas liko iš esmės nepakitęs.

Šiemet didžiausi žemės ūkio naudmenų ir kiti plotai deklaruoti Panevėžio, Kėdainių, Raseinių rajonuose, o daugiausia paraiškų pateikta Šilalės, Alytaus, Šilutės rajonų savivaldybėse. Vidutinis deklaruotas plotas šiemet sudaro 24,9 ha ir jis nuolat didėja: 2010 metais – 15,6 ha, 2015 metais  – 20,6 ha, 2020 metais – 23,5 ha.

Šiemet žaliasis pūdymas užskaitomas kaip negamybinė veikla, todėl šis plotas per metus padidėjo daugiau kaip 27 proc.– deklaruota 79,5 tūkst. ha. Juodojo pūdymo 82 proc. sumažėjo – deklaruota 24,9 tūkst. ha.

Strateginiame plane numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose ūkininkai dalyvavo aktyviai – preliminariais vertinimais, iki administracinių patikrų lėšų poreikis ekologinėms sistemoms gali siekti apie 33,1 proc. bendros tiesioginių išmokų sumos.

Pareiškėjai aktyviausiai dalyvavo kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose: „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – dalyvavo 258,3 proc. nuo suplanuoto 2023 metų ploto, „Augalų kaita“ – 218,1 proc., „Tarpiniai pasėliai“ – 176 proc., ir negamybinėse veiklose: „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“ – 87,9 proc., „Daugiamečių žolių juostos“ – 61,1 proc.

Negamybinė veikla „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ tarp pareiškėjų buvo mažiausiai populiari – deklaruoti 6,9 proc. nuo suplanuoto 2023 metų ploto.

K. Navicko teigimu, ūkininkai pokyčius priėmė teigiamai. 

„Vertinant situaciją bendrai, galima pasidžiaugti, kad Lietuvos ūkininkai pokyčiams buvo pasiruošę, jų indėlis mažinant klimato kaitos poveikį yra akivaizdus. Tokios priemonės, kaip neariminė žemdirbystė, dirvožemio organinę anglį tausojanti augalų kaita ir tarpinių pasėlių ekologinės sistemos yra pačios populiariausios“, – sakė K. Navickas. 

Pareiškėjai šiemet deklaravo 212,2 tūkst. ha ekologinių plotų (įskaitant perėjimą prie ekologinių), o tai sudaro apie 82 proc. 2022 metų deklaruoto ploto.