K. Starkevičius mano, kad pasėlių deklaravimo sudėtingumas įtvirtintas sąmoningai
Paskirtasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius mano, kad kelias paskutines kadencijas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) veikloje trūko aiškios krypties, todėl institucijos keliami reikalavimai ūkininkams tapo nebesuprantami. Be to, jo manymu, instituciją užvaldė „valdininkija“. Todėl, tvirtino jis, siekiant palengvinti sąlygas ūkininkams ir sumažinti korupcijos apimtis, Lietuvai reikalingas nacionalinis susitarimas dėl žemės ūkio politikos.
„Mes visiškai neturime jokio susitarimo. Ir dėl to, galvoju, tos problemos ir yra“, – laidoje „ELTA kampas“ aptardamas tiek ŽŪM, tiek sektoriaus problemas teigė K. Starkevičius.
Kaip vieną iš pavyzdžių ministras įvardijo pasėlių deklaravimo taisykles, kurios, anot jo, šiuo metu daugeliui žemdirbių yra per sudėtingos. Kritikuodamas esamą tvarką K. Starkevičius taip pat svarsto, kad procesų apsunkinimas gali būti ir viena iš dalies ministerijoje dirbančių asmenų, turinčių ryšių su konsultavimo bendrovėmis, siekiamybė.
„Žvelgiant į dabartines taisykles, atvirai pasakysiu, beveik kiekvienas ūkininkas padarys klaidų. Nebent jie samdys kompanijas, kurios tai padarys už juos. Bet vėlgi, tai yra papildomi pinigai. Galbūt to ir siekiama. Susidarė per laiką tokios vienos ar kitos struktūros. Galbūt kažkokie asmenys dirbo agentūroje, jų broliai ir seserys yra sukūrę konsultavimo tarnybas ir tada sako, va pakonsultuosime“, – spėjo ministras.
Todėl, kaip aiškino politikas, per dešimtmetį ŽŪM trūkstant politinės valios iš ministrų, ministeriją užvaldė valdininkija, kai neturint ilgalaikių susitarimų, dirbama tik siekiant savų tikslų.
„Tos sistemos kūrėsi per visą dešimtmetį. O kodėl taip atsitiko? Todėl, kad politinės krypties ir ryžto trūko. Tada, jau užvaldo valdininkija. Mūsų specialistai yra puikūs, bet kada jie paprasčiausiai nežino krypties, praranda saiką ir laiką bei daro ir rodo darbus tik tam, jog parodytų reikalingumą. Bet tas darbas yra beprasmis ir sukelia konfliktą“, – komentavo K. Starkevičius.
„Kada nėra ilgalaikių užduočių, kurias turi formuoti politikai, o su kuriomis valdininkija turi padėti, politinės valios nebuvimas atsiliepia neigiamai. Ten, kur Lietuvoje turime pasiekę geriausių rezultatų, yra tarppartiniai susitarimai“, – tvirtino jis.