ES pieno sektoriaus laukia sunkūs laikai?

ES ir JAV prekybos santykiams iškilo pavojus, o tolesnio tarifų didinimo perspektyva verčia ES žemės ūkio organizacijas imtis strateginių veiksmų ir apibrėžti bendrą poziciją, praneša Lenkijos žiniasklaida.

JAV – antra pagal svarbą ES žemės ūkio maisto produktų eksporto rinka, kurios vertė 2023 metais siekė 228,6 mlrd. eurų, o prekybos perteklius siekė 70,1 mlrd. eurų, informuoja Lenkijos pieno rūmai.

„Nėra jokių abejonių, kad muitų įvedimas ES žemės ūkio maisto produktams, turės įtakos mūsų pramonei“, – sako Agnieszka Maliszewska, Lenkijos pieno rūmų direktorė, COGECA viceprezidentė.

Kaip ES reaguos į D. Trumpo maitų karus 

Lenkijos pieno rūmų pranešime sakoma, kad artimiausiomis savaitėmis diskusijos dėl Europos Sąjungos atsako į D. Trumpo administracijos prekybos politiką bus svarbiausios.

Naujai paskirti JAV prekybos pareigūnai, įskaitant Brooke Rollins žemės ūkio sekretoriumi ir Jamieson Greer kaip JAV prekybos atstovą, vaidins pagrindinį vaidmenį formuojant būsimas derybas.

Verta paminėti naujojo sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų sekretoriaus Roberto F. Kennedy jaunesniojo, garsėjančio ekologinio ir regeneracinio žemės ūkio rėmimu, požiūrį.

„Amerika pirmoji“ strategija įgauna pagreitį

Sausį D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsakymą, įpareigojantį visapusiškai peržiūrėti JAV prekybos politiką, atsižvelgiant į prekybos deficitą ir „nesąžiningą praktiką“.

Pagal šią strategiją Kanadai ir Meksikai visoms prekėms taikomi 25 procentų tarifai, o energijos eksportui – papildomas 10 procentų tarifas.

Tuo tarpu Kinijai visoms prekėms taikomas 10 procentų muitas, į kurį Pekinas nedelsiant sureagavo – įvedė atsakomuosius muitus žemės ūkio produktams, įskaitant sojų pupeles, kukurūzus, pieno produktus ir jautieną.

Šios priemonės gali smarkiai pakenkti ES pieno gamintojams, nes prekybos įtampa su JAV gali turėti įtakos pasaulinėms kainoms ir ES pieno produktų eksportui į tarptautinę rinką.