„Žalioji“ energetika: ūkininkų planus blokuoja ESO, tarpsta neaiškūs verslai (VIDEO)
Vyriausybės skelbiama Europos Sąjungos žaliojo kurso kryptis bent jau žemės ūkyje atrodo labiau panaši į butaforiją. Stambių vėjo jėgainių ir saulės elektrinių parkų, kurie dar tik bus statomi, vystytojai pas „Energijos skirstymo operatorių" (ESO) rezervuoja perteklinės elektros energijos gamybos pasaugojimo galias, tuo tarpu ūkininkų paraiškos atmetamos.
ESO neprijungs prie tinklų
Maždaug 1 000 pieninių karvių ūkį turintys Aidas ir Dalia Kairaičiai, ūkininkaujantys Kazlų Rūdos savivaldybėje, jau suplanavo investicijas į biodujų jėgainės, taip pat saulės elektrinės statybas. Darbai tarsi pajudėjo.
„Mes planavome pilnai apsirūpinti elektros energija patys, pavyzdžiui, elektros energijai gaminti biodujų jėgainėje naudotume mėšlą. Tačiau neseniai iš ESO gavome atsakymą, kad mūsų biodujų ir saulės elektrinėms prijungti prie ESO tinklų nėra galimybės, nes perteklinės energijos pasaugojimo galią jau yra rezervavęs vėjo jėgainių parkas, kurio statybos dar net neprasidėjusios", – sako ūkininkų žentas Marius Skučas.
Kairaičių ūkis yra stambiausias pienininkystės šeimos ūkis Lietuvoje, besistengiantis dirbti pažangiausiai, taip pat patikėjęs valdžios pažadais apie „žalios" energetikos skatinimą.
Gavę neigiamą atsakymą, ūkininkai perteklinė energijos negalės gamintis, kadangi nėra galimybės prisijungti prie tinklo.
Kaip pasakojo šeimos ūkininkai būsimas jėgainių parkas generuos apie 60 000 kilovatų elektros per valandą, kai žemdirbiai paprašė pralaidumo tik 100 kilovatų per valandą. Ir panaši problema yra visoje Lietuvoje.
Nekenkia sveikatai, bet žlugdo verslą
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas neseniai iš TV ekranų kalbėjo apie Raseinių rajone visuomenės keliamas aistras dėl vėjo jėgainių parko. Tuomet ministras patikino, kad būsimas parkas nekenks nei faunai, nei žmonėms, nors konkretūs pavyzdžiai parodo, kad investuotojų atėjimas į regioną komerciškai žlugdo vietos gyventojus.
„Lietuvoje atsirado tikras energetikos monopolis, kuris sprendžia, kas ir ką gali, o kas ne. Tai laidai per ploni, tai transformatorinė negalinga. Iš vienos pusės tarsi skatinama žalioji energetika, bet kita ranka ji užgniaužiama", – vardijo problemas Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.
Jis apgailestauja, kad žemdirbių negina valstybės institucijos.
„Gaila, kad mes, asociacijos turime ieškoti tų kelių, kaip išspręsti problemą, o ne valstybės institucijos. Taip ir atsiranda sprendimai, kad derlingiausiose žemėse išdygsta saulės elektrinės. Nuomą tų žemių savininkams sumoka vystytojai. Deja, bet ūkininkai tų žemių savininkams negali mokėti tokių nuomos kainų, kurios siekia 1 000 eurų už ha. Taip geriausios žemės Panevėžio, Alytaus rajonuose, nepakeitus žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį buvo atiduotos „energetikams", – dėstė J. Sviderskis.
Raštu išdėstė problemą
Lietuvos žemės ūkio technikos asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija gegužės 5 dieną jau kreipėsi į ESO, taip pat Aplinkos, Žemės ūkio, Energetikos ministerijas, Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir Aplinkos projektų valdymo agentūrą dėl susidariusios skandalingos situacijos.
"Ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms daugeliu atveju nepavyksta prisijungti prie ESO tinklo, nes prisijungimo sąlygos neadekvačios investicijai galinti "žalią" elektros energiją. Pateikę prašymą ESO ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės dėl saulės ar biomasės elektrinės įjungimo į bendrą ESO tinklą, dažniausiai gauna neigiamą atsakymą, kad nėra galios pajėgumų arba galimybių pajungimui", – teigiama rašte.
Organizacijos priduria, kad pastaraisiais metais Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija „sukūrė priemones atsinaujinančiai energetikai skatinti, kurias įgyvendino atitinkamai Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Nacionalinė mokėjimo agentūra. „Ūkiai daugiausia buvo skatinami įsigyti saulės elektrines, biomasės jėgaines. Gavę ES finansinę paramą ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės prisiėmė ir papildomus įsipareigojimus, kuriuos privalo šiai dienai įgyvendinti, tačiau to negali padaryti, nes nepavyksta įjungti įrenginių į bendrą ESO tinklą", – akcentuojama rašte.
Ūkininkų organizacijos siūlo surengti apskritojo stalo diskusiją su suinteresuotomis šalimis bei pareiškėjais aptarti šią aktualią visiems Lietuvos žemdirbiams problematiką.
Aplinkos ministerija su APVA nėrė į krūmus
Paprašyta pakomentuoti susidariusią situaciją, Energetikos ministerija „Agrobitei" teigė, kad tikrai kalbėsis su žemdirbiais.
„Su žemdirbiais kalbėsimės. Akivaizdu, kad tinklus reikia modernizuoti, o pareiškėjai turėtų iš anksto planuoti pajėgumus. Pralaidumai kai kuruose vietose yra išnaudoti", – pripažino Energetikos ministerija, pridūrusi, kad ESO šiemet tam suplanavo 80 mln. Eur investicijoms.
Aplinkos ministerija apskritai nieko nekomentavo, kaip ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), kuri yra Aplinkos ministerijos žinioje. Šių institucijų tarnautojai patikino, kad reikia klausti Energetikos ministerijos.
„Apie vėjo jėgainių parkų vystymą, projektus reikėtų kalbėti su Energetikos ministerija", – teigė Aplinkos ministerijos atstovė Aistė Gadlaiuskaitė.
Tačiau įdomu tai, kad 2023 m. balandį Aplinkos ministerija buvo parengusi aplinkos ministro įsakymo projektą, kurį, jei jis būtų patvirtintas, Lietuvos ūkininkai būtų eliminuoti iš investicinės paramos programos biodujų jėgainių statybai.
Dešimtys milijonų eurų būtų buvę nukreipta konkretiems projektų įgyvendintojams, kurių metinė apyvarta tesiektų 5 000 eurų.
Tik įsikišus Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijai (LŽŪTA) ministro įsakymo projektas buvo pataisytas, tačiau dabar, kaip matome, iškilo naujų bėdų.
"Situacija kartojasi. Kažkas nori monopolizuoti rinką, kurioje neliktų vietos žemdirbių projektams. O juk būtent ūkininkai tiesiogiai turi žaliavą biomasės jėgainėms, tuo galintys prisidėti prie žiedinės ekonomikos sukūrimo, alternatyvios energetikos puoselėjimo", – sako LŽŪTA vadovas Erikas Bėrontas, pridurdamas, jog neturėtų taip būti, kad ūkininkai negautų leidimų prisijungti prie ESO tinklų.
Kas pirmesnis, tas gudresnis
Kalbant apie energetinius projektus, kurie įgyvendinami per Lietuvos energetikos agentūrą ar kitas instancijas, galima susidaryti įspūdį, kad finansavimas skiriamas pirmiausiai tiems pareiškėjams, kurie paraiškas pateikia pirmieji, neatsižvelgiant į, tarkime, tai, jog elektros gamyba užtikrins žiedinės ekonomikos principus.
„Paraiškos finansavimui atrenkamos tęstinės atrankos būdu, tai yra pateiktos paraiškos vertinamos ir sprendimai dėl projektų finansavimo bus priimami pagal paraiškų teikimo eilę. Taigi, anksčiau pateikta paraiška vertinama pirmiau nei vėliau pateikta paraiška, – teigia LEA komunikacijos vadovė Vida Danilevičiūtė Černiauskienė. – Pagal Energetikos ministerijos patvirtintas projektų finansavimo sąlygas, atrenkant paraiškas finansavimui dėl pagamintos elektros energijos kaupimo įrenginiuose, taikomas toks reikalavimas: kaupimo įrenginyje turi būti kaupiama elektros energija iš tiesiogiai prijungtos saulės ir (ar) vėjo elektrinės ir per metus sudaryti ne mažiau kaip 75 proc. visos kaupiamos energijos“.
Iš šio atsakymo galima susidaryti įspūdį, jog pirmieji, sužinoję apie paraiškų šaukimą, verslai, pretenduos į tą ribotą finansavimą, kurį skiria valstybė, o kiti liks it musę kandę. Ir, kaip rodo praktika, nebūtinai jie apie tai sužino viešai.
Atsakymas – lyg išsityčiojimas iš ūkininkų
Kaip teigia žemdirbių asociacijos, Kairaičių atvejis nėra vienetinis. Su panašiomis problemomis ūkininkai susiduria visoje Lietuvoje.
Tačiau pats ESO atsakymas iš esmės pribloškia ir skamba tarsi pasityčiojimas iš ūkininkų, kai aplink juos planuojami įvairūs saulės ar vėjo elektrinių parkai.
„Gerbiamas kliente, prašome papildyti pateiktą prijungimo prie elektros tinklų paraišką (...) Elektrinės prie 110 kV perdavimo elektros tinklų Sasnava ruože nebeprijungiamos pagal Pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo 72 punktą. Alternatyva: įsirengti elektrinę savo poreikių tenkinimui – negeneruojant į elektros tinklą (leistina generuoti galia – 0kW) arba tapti gaminančiu vartotoju, kuriam leistina generuoti galia – 0 kW (negeneruojant į elektros tinklą). Prašome informuoti, kuris variantas jums būtų tinkamas, jeigu ne, paraiška bus atšaukta. Jūsų ESO", – rašoma ESO atsakyme Kairaičiams.
ESO patvirtino informaciją, kad „laisvų vietų nėra“
ESO atstovė Rasa Juodkienė patikino, kad „jūsų minimame ruože visi verslo klientams skirti pralaidumai yra išnaudoti“.
„Šiuo metu rengiamas naujas Pasinaudojimo elektros tinklais aprašas (PETA), jis turėtų būti patvirtintas (tvirtina Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba) artimiausiomis savaitėmis. Jame bus numatyti pralaidumai ir verslo (komerciniams klientams)“, – teigė R. Juodkienė.
Pasak jos, „jeigu saulės elektrinėms naujame PETA nebus numatyta, tuomet Kazlų Rūdoje (priklauso 38 ruožui), galėsim jungti tik iki 10 kW leistinos generuoti galios elektrines“.
„Dabartinėje PETA redakcijoje, kuri dar nėra patvirtinta, vėjo elektrinėms numatyta 23,7 MW laisvo pralaidumo, o kaupimo įrenginiams – 34 MW. Tokiu atveju jungti į tinklą bus galima jungti tik vėjo ir kaupimo įrenginius, kurie turės didesnius galios vienetinius pajėgumus“, – nieko pozityvaus ūkininkams nepažadėjo R. Juodkienė.
Rankų nenuleidžia
Aidas Kairaitis „Agrobitei" teigė, kad dar nenuleidžia rankų ir tiksisi, jog ESO galų gale susiprotės ir ras teigiamą sprendimą.
"Valdžia turėtų atkreipti dėmesį ir turėtų leisti į ESO pasaugoti tą elektros energiją. Turime ir mėšlo, ir srutų. Mes galėtume gaminti ir biodujas, ir elektrą iš saulės, bet mums neleidžia ESO", – teigia Aidas Kairaitis, pridūręs, kad kažkas tiesiog nori iš ūkio uždirbti, neleisdami, kad užsidirbtų patys žemdirbiai.
Tik ūkiai, tiesiogiai dirbantys žemės ūkyje, gali sukurti žiedinę ekonomiką ir galiausiai įgyvendinti žaliojo kurso tikslus, o ne butaforiniai verslai, sukurti tik tam tikram vienadieniam tikslui, neturintys nei gyvulių, nei laukų.
