Kaip pritaikyti saulės elektrines žemės ūkyje?

Spalį Vilniuje vyko pagal Europos Sąjungos (ES) Interreg Europe 2021–2027 m. programą finansuojamo projekto „Saulės elektrinių spartesnio pritaikymo Europos žemės ūkyje užtikrinimas“ („Easing AGrophotovoltaics for EuRope“) (EAGER) mokomasis vizitas. EAGER projekto tikslas – dalintis gerąja patirtimi tarp ES šalių, tobulinant įvairias politikos priemones bei siekiant palengvinti saulės elektrinių (agrovoltinių sistemų) diegimo žemės ūkyje procesus Europoje.

Vizito metu 14 projekto partnerių iš 9 šalių bei kai kurie suinteresuoti partneriai dvi dienas gilinosi į saulės elektrinių spartesnio pritaikymo Europos žemės ūkyje galimybes. Mokymus pradėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos inovacijų centro atstovai sveikinimo kalbomis, po kurių Lietuvos energetikos ministerijos atstovas D. Mikelevičius apžvelgė žemės ūkio ir atsinaujinančiosios energijos sektorių plėtrą Lietuvoje. Pristatyta Lietuvos nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija, kuria siekiama iki 2050 m. iškastinį kurą pakeisti atsinaujinančiais ištekliais ir užtikrinti visišką šalies energetinę nepriklausomybę. Gautą elektrą planuojama skatinti naudoti įvairiuose sektoriuose. Be to, numatyta sinchronizuoti elektros sistemą su Europos tinklais ir gerinti energijos vartojimo efektyvumą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas Žilvinas Jasiulevičius pristatė Lietuvos 2023–2027 m. žemės ūkio strateginį planą. Siekiant populiarinti investicijas į saulės energiją, plane pateiktas priemonių vienetinių normų aprašas ir nurodytos jų skaitinės vertės, kurios padės supaprastinti administracines procedūras, susijusias su atsinaujinančios energijos gamybos priemonių įsigijimu. Europos Komisijos atstovas Antanas Karbauskas pristatė Lietuvos ministerijų teikiamas finansavimo galimybes pritaikant saulės elektrines žemės ūkyje.

Mokymuose pristatyta esminę saulės elektrinių pritaikymo žemės ūkyje problematiką bei galimybes apimanti Lietuvos regioninė studija. Pagrindiniai iššūkiai – saulės kolektorių plokščių šešėliavimas, kuris turi įtakos derliui, infrastruktūros apribojimai kaimo vietovėse ir klimato kaitos įtaka žemės ūkiui. Taip pat pabrėžta, jog sunku parduoti perteklinę energiją, bei išskirti techniniai veiksniai, dėl kurių sunku numatyti atsipirkimą. Studijoje išskirtos šios pagrindinės problemos: didelės pradinės investicijos, sudėtingi leidimų išdavimo procesai ir ribotos techninės žinios bei informuotumas apie saulės modulių sistemas. Kiti iššūkiai yra susiję su nacionaline tinklo apkrova kaimo vietovėse ir aplinkos apsaugos reikalavimais sistemoms, kurių galia viršija 100 kW. Paminėta ir tai, kad pateikiama daug paraiškų subsidijuoti, o dėl to ilgėja vertinimo laikas. Viena didžiausių galimybių – dvigubas žemės naudojimas žemės ūkiui ir elektros gamybai, finansinė paskata atsinaujinančios energijos projektams, technologinė pažanga ir geresnis derlius po saulės elektrinių plokštėmis.

Siekiant išspręsti aptartas problemas, siūlyta teikti tikslinę finansinę paramą smulkiesiems ūkininkams, supaprastinti leidimų išdavimo procesą, suderinti žemės naudojimo taisyklių ir mokymo bei švietimo programas apie saulės jėgainių technologijas. Kiti sprendimai buvo susiję su centralizuoto registro, kuris padėtų sekti, kur ir kiek yra sumontuota saulės elektrinių, kokia jų galia, padėtų spręsti įvedimo, pagrindinių įrenginių veiklos efektyvumo rodiklių (KPI) nustatymo ir kitų agentūrų kvietimų saulės elektrinių viešinimo klausimus.

Popietinėje sesijoje kiekvienas projekto partneris pristatė savo politikos priemones bei gerąją patirtį. Daugiausia partneriai akcentavo žaliosios arba atsinaujinančios energijos svarbą ir jos efektyvų panaudojimą, žemės ūkio ir atsinaujinančios energijos ryšį, daugiafunkcinę žemės sklypų paskirtį ir 2021–2027 metų regionines strategijas. Susidomėjimo susilaukė Belgijos atstovų 4 bandomieji projektai pritaikant saulės elektrines žemės ūkyje – 2 vertikalūs ir 2 horizontalūs kolektoriai ant dirbamo lauko. Gerųjų pavyzdžių taip pat pateikė partneriai iš Lenkijos, Ispanijos ir Serbijos.

Antrąją dieną aplankytas VšĮ Perspektyvių technologijų taikomųjų tyrimų institutas, kur buvo pristatyti įdomūs moksliniai instituto atliekami saulės modulių bandymų tyrimai apie institute kuriamus integruotus energetikos sprendimus ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro atliekamus tyrimus, susijusius su saulės kolektorių poveikiu pasėliams. Po to EAGER partneriai ir suinteresuotosios šalys turėjo galimybę apžiūrėti skirtingus laboratorijos skyrius ir pamatyti, kaip bandomi ir tiriami įvairūs komponentai, atsižvelgiant į skirtingus produktyvumo parametrus.

Apsilankę įmonėje „Solitek“, kurioje gaminamos Europos saulės baterijos ir akumuliatoriai, dalyviai buvo supažindinti su fotovoltinių baterijų gamybos proceso etapais, taip pat apžvelgta modulių kokybės kontrolė. Įmonėje pagaminti saulės moduliai eksportuojami į Italiją, Švediją, Suomiją, Vokietiją, Nyderlandus, Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas šalis. Vėliau aplankytas didžiausias Europoje vertikalus mikrožalumynų ūkis „Leafood“. Palyginti su tradiciniais ūkiais, jie produkcijos pagamina daug daugiau – kasdien surenkama maždaug 1 tona žalumynų (restoranus ir prekybos centrus pasiekia per kelias valandas nuo jų nuėmimo). Bendras vertikaliojo ūkio plotas yra 1,3 ha sandėlyje, kurio plotas 0,35 ha, taigi tokie ūkiai gali prisidėti prie brangių gamtos išteklių taupymo. Sistema yra labai ekologiška, nereikia jokio papildomo šildymo, naudojant šviesos diodų (LED) apšvietimą, imituojantį dienos ir nakties sąlygas, sunaudojama 70 proc. mažiau energijos nei panašiose sistemose naudojant tradicines liuminescencines lempas, o 100 proc. ekologiška energija tiekiama iš fotovoltinių ir vėjo jėgainių (vadinamųjų saulės ūkių), o tai mažina žalą aplinkai.

Projekto EAGER partneriai sklandžiai organizuotą mokomąjį vizitą Vilniuje vertina teigiamai. Įspūdį jiems paliko įžvalgos apie saulės elektrinių, pritaikytų žemės ūkyje, energijos svarbą energijos tvarumui ir žemės ūkio inovacijoms. Vizitas atskleidė dizaino reikšmę kuriant sistemas, atsižvelgus į techninius ir agronominius poreikius, bei gilino žinias apie Lietuvos politikos instrumentus, kurie gali padėti partneriams įgyvendinti vietos projektus. Praktiniai vizitai (ypač į „Leafood“) pateikė vertingų pavyzdžių, kaip saulės energija gali būti naudojama nuotoliniu būdu. Partneriai taip pat įžvelgė, kad ūkininkų įtraukimas į energetikos pokyčius yra esminis, o vizitas tapo įkvepiančiu pavyzdžiu. Ši patirtis sustiprino partnerių įsipareigojimą tobulinti politikos priemones, kad saulės elektrinių diegimas žemės ūkyje vyktų sparčiau, sklandžiau ir efektyviau.