Ekonomistas Marius Dubnikovas tvirtina, kad greitas kainų augimas lieka 2022 m. istorija ir šiais metais tokio kainų šuolio nebematysime. Pasak jo, šiais metais turėtume parduotuvėse matyti daug akcijų, kuomet prekybininkai stengsis nuleisti kainas ir išsiparduoti prekes atskiromis savaitėmis.

„Manau, kad greito kainų augimo istorija liko 2022 m. Jau būtent metų pabaigoje matėme, mažmeninės prekybos susitraukimas 7 proc., turiu mintyje maistas, nes dėl jo labiausiai visi nervavosi. Traukiantis prekybos apimtims ir ypatingai pirmojo būtinumo prekėms, labai tikėtina, kad kainos pradės taip pat daryti korekcijas“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė M. Dubnikovas.

„Ką mes pamatysime šiais metais, 2023 m., tai labai daug akcijų, nuolaidų, prekybininkai stengsis tų kainų nenuleisti, bet bandys vieną savaitę parduoti dešrą, kitą lašišą pigiau, su 30 proc. nuolaida ar kažkas tokio. Tai reiškia, kad mes nematysime kainų augimo tokio, koks buvo 2022 m. Tas nuima šiek tiek slėgio“, – pridūrė jis.

M. Dubnikovas pažymi, kad šių metų pirmo ir antro ketvirčio metu galimas „techninis stabtelėjimas“, tačiau atsinešama daug teigiamos inercijos iš praeitų metų ir didelio poveikio tai sukelti neturėtų.

„Šiais metais matysime stabtelėjimą, metų pradžioje. Pirmas, antras ketvirtis, tikriausiai bus tas techninis stabtelėjimas, klausimas, kiek jis bus. Vis tik tos teigiamos inercijos iš praeitų metų dar atsinešame taip pat pakankamai daug, tai daugiau bus matematinis stabtelėjimas, nes palyginamoji bazė pirmo ketvirčio yra labai aukšta ir natūraliai bus kažkoks minusas. Koks jis bus, nežinau, ir nežinau, ar kas nors labai drįstų drąsiai pasisakyti“, – sakė ekonomistas.

„Techninis stabtelėjimas reiškia, kad verslas iš esmės vyks, sandoriai bus, pelnai greičiausiai taip pat bus, galbūt šiek tiek mažesni, bet, lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, antru ketvirčiu, bus susitraukimas, tiesiog sumažėjimas. Tai reiškia, kad reikės priimti kompromisus, verslas yra kompromisų menas tarp kaštų ir naudos“, – pridėjo jis.

Finansų analitikas vis tik mano, kad daliai žmonių šiais metais gali tekti pakeisti savo darbo vietas. Anot jo, esant žemam nedarbo lygiui ir verslui sukantis pilna apimtimi, akcininkai pradeda galvoti ką reikia optimizuoti, o didžiausia kaštų eilutė yra žmonės.

„Galbūt dalis žmonių turės pakeisti darbo vietas, nes šiuo metu visi yra užimti ir beveik prie 5 proc. besispaudžiantis nedarbas rodo, kad visi yra užimti, verslas sukasi pilna apimtimi ir t. t. Kai pas tave pradeda mažėti pelno eilutė, akcininkas pradeda galvoti ką reikia optimizuoti, tada matai, kad didžiausia kaštų eilutė yra žmonės. Ir tada optimizacija reiškia, kad kažkam reikia pasivaikščioti po turgų ir pažiūrėti kitą darbo pasiūlymą“, – tikino M. Dubnikovas.

ELTA primena, kad Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus praeitų metų gruodžio mėnesį tvirtino, kad LB prognozuoja, jog nedarbas didės nedaug, o atlyginimai augs arti 10 proc.

Jis taip pat pažymėjo, kad infliacija žemiau 10 proc. nukris šių metų viduryje.

„Taip, kainų augimas yra kur kas per didelis, nei visi norėtume matyti, bet, galų gale, jis praranda pagreitį. Nors ir teks luktelti, kol kainos augimas grįš iki mums įprastų lygių“, – kalbėjo jis.

LB valdybos pirmininkas tvirtino, kad numatoma infliacija šiais metais bus 9,5 proc., t. y. virš procento daugiau, negu buvo numatyta ankstesnėse LB prognozėse.

Jis pažymėjo, kad šiais metais keisis infliacijos veiksnių struktūra ir jeigu šiais metais didžiausią įtaką infliacijai turi energijos kainų augimas, tai kitais metais didžiausią įtaką pradeda daryti maisto kainų infliaciją bei iš vidaus veiksnių kylanti sparti paslaugų kainų infliacija. Tačiau, G. Šimkus tvirtino, kad infliacija pasiekė piką.

Galiausiai, LB prognozuoja, kad 2023 m. darbo užmokesčio augimas sudarys 9,1 proc. Praeitų metų rugsėjį Lietuvos bankas skaičiavo 6,3 proc. atlyginimų augimą šiemet.