Pamario ūkininkams nerimo dienos: koks bus derlius po speiguotos žiemos

Pamario krašto ūkininkai šiemet susidūrė su tokiu gamtos iššūkiu, kokio visa šalis nematė bent tris dešimtmečius. Po ilgų metų su švelniomis žiemomis, šiemet žemdirbiai turėjo prisiminti, ką reiškia kone 30 laipsnių speigas. Nors toks šaltis galėjo būti pražūtingas, aiškėja, kad daugumą pasėlių galimai išgelbėjo stora sniego „antklodė“.

Laisvės ir bendrystės diena Šilutėje su dar viena „Sidabrine nendre“

Tačiau ramybės ūkininkai dar neturi. Nerimą sėja mokslininkai, įspėjantys  apie dar rimtesnį pavojų – dėl didelio sniego kiekio ir galimų ledo sangrūdų upėse galima sulaukti ir šimtmečio potvynio, kuris savo griaunamąja jėga pralenktų viską, ką yra patyręs Pamario kraštas.

Gyvybės ir mirties riba

Žemės ūkio ekspertai teigia, kad po 20–30 cm sniego danga, net spaudžiant rekordiniam speigui, temperatūra dirvos paviršiuje išlieka apie -10 laipsnių. Tai yra saugi riba daugumai žiemkenčių veislių, kurios atlaiko iki -15 laipsnių šaltį. Tačiau storas sniego sluoksnis gali tapti ir rimtu išbandymu žiemkenčiams – ypač po itin drėgno rudens, kai susidaro palankios sąlygos iššutimui arba ligų plitimui.

Šiemet storas sniego sluoksnis buvo fiksuojamas ir Pamario krašte. Ūkininkai ir specialistai galėjo patys stebėti dirvožemio bei kitus meteorologinius rodiklius, pasirinkę vieną artimiausią iš 97 stočių IKMIS sistemoje. Tai jiems leido tiksliai įvertinti situaciją konkrečioje vietovėje.