Galvijų mėšlas dažnai naudojamas darže kaip trąša. Ją reikia kažkur laikyti, jeigu ji išnaudojama ne iš karto. Šiame straipsnyje pasidalinsime patarimais ne apie rimtos mėšlidės įrengimą, o apie mažagabaritę mėšlo laikymo aikštelę nedideliame sklype su daržu. 

Jei sklypo plotas leidžia, racionaliau numatyti 2 specialias nesupakuoto mėšlo laikymo vietas, aptvertas sienelėmis. Kadangi kai kurio mėšlo perpuvimo laikotarpis tęsiasi apie 1 metus, patogiau visą naujai atvežtą mėšlą dėti tik į antrą laikymo aikštelę, o gatavą gerai perpuvusį substratą imti iš pirmos aikštelės, kurioje praėjusį sezoną buvo talpinamas senesnis mėšlas.

Mėšlo laikymo vietos įrengimo patarimai

Vietas, skirtas gyvulių mėšlo laikymui, geriau išdėstyti sklypo gilumoje, toliau nuo gyvenamųjų pastatų. Patogiausi mėšlo aikštelių matmenys yra 1,5 x 2,5 metro. Sienelių aukštis – 30 cm.

Ant išlyginto ir sutankinto pagrindo būtina pakloti nelaidžios hidroizoliacinės medžiagos sluoksnį, kuris vėliau atliks apsauginę funkciją – tuomet po kiekvieno lietaus ar laistymo suskystėjusios srutos nesiskverbs į žemę ar į gruntinius vandenis. Tokie yra naujausi mėšlo tvarkymo ir laikymo reikalavimai. 

Ant hidroizoliacinio sluoksnio verta pakloti ne mažesnį nei 25 cm šiaudų sluoksnį. Tuomet po lietaus iš viršutinių mėšlo krūvos sluoksnių išsiveržusios srutos susigers į šiaudus, kuriuos vėliau bus galima naudoti kaip trąšas.

Išilgai aikštelės kraštų ir kiekvienos ilgosios jos kraštinės (kurios yra po 2,5 m) viduryje įkaskite patikimus kreipiamuosius strypus. Taip, kad jų aukštis virš žemės paviršiaus siektų iki 1,5 m.

Aptverkite mėšlo laikymo aikštelės perimetrą sienelėmis (apie 30 cm aukščio). Iš tos pusės, per kurią bus atvežamos ir pakraunamos naujos organinių medžiagų partijos, sienelės aukštį patogumui geriau sumažinti.

Galiausiai mėšlo laikymo aikštelė turi atrodyti kaip dėžė atviru viršumi, išsikišanti 120-130 cm virš žemės paviršiaus. Gyvulių mėšlo "brendimo" laikotarpis po pakrovimo sudaro apie 1 metus. 

Patarimai gyvulių mėšlo laikymui

Norint, kad šviežias mėšlas greičiau perpūtų, klokite jį be papildomo sutankinimo (tarp sluoksnių turi likti oro).

Laikymo metu mėšlo krūvai dažnai teks stipriai įšilti iš vidaus (iki +70 C prie pagrindo) dėl vykstančių natūralių organikos puvimo procesų. Todėl vidun atsitiktinai patekusios piktžolių sėklos neišvengiamai žus tokioje karštoje terpėje. 

Vasaros karštyje mėšlo paviršius išdžiūsta, tad jį reikia periodiškai laistyti vandeniu iš viršaus, o po laistymo, kad sulėtinti drėgmės išgaravimą, palengva pridengti krūvą plėvele, paliekant laisvumus orui ir “kvėpavimui”. 

Be gyvulių mėšlo, į tokias krūvas drąsiai galima dėti piktžoles ir kitas organines liekanas, kurios įprastai dedamos į kompostą.

Patartina 1-2 kartus per sezoną kardinaliai perkasti visą mėšlo krūvą, keičiant sluoksnius vietomis (procedūra atima daug fizinių jėgų).