Panašios į vyšnias, bet labiau mėgstamos dėl savo saldumo ir švelnumo – taip apibūdinamos trešnės, kurios jau gausiai randamos šalies parduotuvėse. Vasaros sodų karalienėmis tituluojamos trešnės savo populiarumu pastaruoju metu netgi nurungia bananus, teigiama „Lidl“ pranešime žiniasklaidai.

Trešnės – visai ne uogos?

Nors trešnės Lietuvoje yra vadinamos uogomis, jos iš tikrųjų yra kaulavaisiai – kaip persikai, abrikosai ar slyvos. Lygiai taip pat kaulavaisiais laikomos ir vyšnios.

Vyšnios ir trešnės yra giminingi vaisiai, tačiau vyšnios – mažesnės ir rūgštesnės, arčiau laukinės prigimties, o trešnės išsiskiria dydžiu bei saldesniu skoniu. Tai puikiai atskleidžia ir jų pavadinimai užsienio kalbomis, pavyzdžiui, anglų: vyšnia yra „cherry“, o trešnė – „sweet cherry“.

Populiaresnės net už bananus

Kaip pasakoja vieno prekybos tinklo pirkimų tarnybos vadovė Ilona Čiužienė, šiuo metu į Lietuvą įvežamos trešnės iš Italijos ir Graikijos, o antroje vasaros pusėje sulauksime ir lenkiškų bei turkiškų vaisių.

„Žinoma, viskas priklausys nuo to, kokie orai bus šią vasarą Pietų, Vidurio, o vėliau – ir Rytų Europoje, t. y. Lenkijoje. Trešnių sezonas yra pakankamai trumpas – nuo gegužės iki liepos vidurio. Jei orai bus palankūs ir derlius – gausus, atitinkamai pirkėjai galės džiaugtis ir mažesnėmis kainomis. Be to, pastebima, kad Lietuvoje klimatas darosi vis palankesnis augti trešnėms – tai lemia klimato kaita“, – tikina I. Čiužienė.

Vis dėlto, nepaisant itin trumpo sezono, įvertinus pirkėjų išleidžiamas sumas, per šiuos du mėnesius trešnių nusiperkama už didesnę sumą nei bananų. Pastarieji vaisiai lieka populiariausiais tarp pirkėjų visus metus.

Kietos ar minkštos? O gal skaniausios – didelės?

Ekspertai nurodo, kad trešnės skirstomos pagal tekstūrą ir dydį. Vienų minkštimas būna baltas, šviesus, o kitų – raudonas. Dalis trešnių yra kietesnės, o kitos – minkštesnės, sultingesnės. Tokios dažniausiai auga lietuviškuose soduose, todėl turbūt daugeliui geriausiai pažįstamos.

Vertinamas ir šių kaulavaisių dydis – mažesnio nei 22 mm skersmens trešnės nėra parduodamos. Dažniausiai Lietuvos prekybos tinkluose parduodamos 24–26 mm dydžio trešnės. Tuo metu 28 mm ir didesnio skersmens vaisiai jau priskiriami „Premium“ kategorijai.

„Pirkėjai labiau vertina kietesnes trešnes – jos patogiau valgomos, nesitaško sultimis. Minkštesnės trešnės – sultingesnės ir taip pat saldžios. Žinoma, kuo didesnės trešnės, tuo jos patrauklesnės. Tačiau dydis skoniui įtakos neturi – nors trešnės perkamos „akimis“, ragaujamos jos vis tiek namie“, – tikina atstovė.

Šalia trešnių – ir kiti kaulavaisiai, ir įvairiausi melionai

Nors birželio antra pusė paprastai yra pagrindinis trešnių iš Italijos ir Graikijos metas, į pirkinių krepšelius vis daugiau patenka ir kiti kaulavaisiai: persikai, nektarinai, abrikosai ir kt. Greta jų įsitaiso ir melionai bei saldūs ir sultingi arbūzai. Nors orai šiuo metu – itin nepalankūs daržininkams ir ūkininkams, orų sąlygoms pasikeitus, vėlyvoje vasaros antroje pusėje galima sulaukti ir Lietuvoje užaugintų arbūzų.

„Pirkėjai vertina mūsų siūlomas mažas kainas – šviežių daržovių ir vaisių segmentas nėra išimtis. Džiaugiamės, kad pagerėjus oro sąlygoms Europoje šviežių pomidorų, agurkų ir melionų mūsų pirkėjai gali įsigyti už dar geresnę kainą. Be to, į parduotuves atkeliavo ir vietiniuose ūkiuose užaugintos kietosios daržovės, tarp kurių – naujo derliaus lietuviškos bulvės. Nors lietuviškų trešnių prekyboje artimiausiais metais dar neturėsime, ypatingai vertiname bendradarbiavimą su Lietuvos ūkininkais ir jų siūlomas sodo bei daržo gėrybes“, – tikina I. Čiužienė.

(„jp.lt“)