K. Mažeika: grūdų supirkėjai – ekonominiai marodieriai

Už lango nenustojant pliaupti lietui ūkininkai vos ištaikę progą skuba į laukus. Deja, į elevatorius pristačius drėgnesnius grūdus ištinka šokas. „Nepavydžiu tiems ūkininkams, kurie neturi džiovyklų, nes džiovinimo įkainiai elevatoriuose yra kosminiai. Mano džiovykloje savikaina siekia 2,5 Eur, o elevatoriuose – 8 Eur. Tai plėšikavimas vidury baltos dienos. Lupikavimas ir pasipelnymas iš ūkininkų, ypač tokiose situacijose kaip dabar. Elevatoriams atsiranda proga užsidirbti. Taip, užsidirbti nori visi, bet tai turėtų vykti normos ribose“, – drąsiai rėžia ūkininkė iš Kaišiadorių Jolanta Grey.

Išpūstos kainos

„Ekonominiai marodieriai – tik taip norisi pavadinti kai kuriuos grūdų supirkėjus šių metų javapjūtės pradžioje. Stebiu ūkininkų pasipiktinimą socialiniuose tinkluose ir visiškai jiems pritariu – grūdų džiovinimo ir valymo įkainiai Lietuvoje sunkiai paaiškinami logiškai“, – savo socialinėje paskyroje piktinosi ir Seimo narys Kęstutis Mažeika.

Jam antrina ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas: „Lietuvoje neadekvačiai daug imama už džiovinimą. Įmonė „Jonavos grūdai“, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo valstybė, taiko mažiausiai 7,5 Eur įkainį už grūdų išdžiovinimą procentu. Visi kiti supirkėjai taip pat palaiko panašias kainas“.

LGAA pirmininkas pasakoja, kad grūdų džiovinimo kainos šoktelėjo 2022 m., kai stipriai išaugo dujų, dyzelino ir elektros kainos. „Tuo tarpu energetikos kainos nukrito, o džiovinimo išliko tos pačios. Sunkus suprasti, kodėl taip vyksta“, – tęsia A. Vanagas.

Latvijoje pigiau

„Kaimyninėse šalyse, turinčiose tas pačias elektros ir dujų kainas, tos pačios paslaugos kainuoja kelis kartus mažiau. Tai nėra verslas. Tai – krizės išnaudojimas. Ūkininkai neturi pasirinkimo – supirkėjai tai žino ir spaudžia maksimaliai“, – įsitikinęs K. Mažeika.

Tai, kad kaimyninėse šalyse taikomi gerokai ar netgi dvigubai mažesni įkainiai, patvirtina ir A. Vanagas: „Latvijoje lietuviško kapitalo įmonės taiko dvigubai mažesnius įkainius pirmiems 4 proc., o virš 4 proc. vis tiek nesiekia tokios ribos, kokia yra pas mus. Panaši situacija ir Lenkijoje, netgi ir Vokietijoje“.

LGAA pirmininkas pažymi, kad vaizdas už lango ir laukuose kelia visokių minčių – gali būti taip, jog praktiškai visą nuimtą derlių teks džiovinti. „Ūkininkai ir taip su mažu pelningumu, o gal net ir ant nulio gali išeiti nuėmę grūdus su prasta kokybe, tad jei dar prisidėtų džiovinimo kaštai... Jei, pvz., reikėtų džiovinti 4-5 proc. viršytos drėgmės, tai tektų atiduoti trečdalį grūdų kultūros kainos. Tai absurdas“, – neabejoja A. Vanagas.

(Ne)galimas valstybės įsikišimas

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, rašydamas savo socialinėje paskyroje, nurodė, kad jau kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, Konkurencijos tarybą, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei Lietuvos Metrologijos inspekciją. Sulaukęs atsakymų jis pažadėjo juos svarstyti Seimo Kaimo reikalų komitete.

Savo ruožtu LGAA pirmininkas taip pat patvirtino, kad asociacijos vardu yra kreiptasi į ŽŪM, nes keli ministerijos atstovai priklauso minėtos valstybės valdomos įmonės „Jonavos grūdai“ valdybai.

„Norime, kad paaiškintų esamą situaciją – kodėl įkainiai yra tokie dideli, ypač kai valstybinė įmonė kaip tik turėtų ginti ūkininkų interesą“, – sako A. Vanagas.

„Be to, ŽŪM yra minėtos įmonės steigėja. „Jonavos grūdai“ priklauso Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijai, kartu su visomis pagrindinėmis Lietuvos grūdų supirkimo įmonėmis. Dėl to kyla įvairių pagrįstų abejonių“, – užtvirtina LGAA pirmininkas.