Kodėl Lietuvos miškai plečiasi lėčiau nei prieš dešimtmetį?

Nuo 2000 metų Lietuvos miškingumas padidėjo daugiau nei 3 procentiniais punktais ir šiuo metu, Miškų valstybės kadastro duomenimis, miško žemė užima 33,9 proc. (2 214 tūkst. ha) šalies teritorijos. Pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo šis rodiklis siekė 30,7 proc. Medynais ir miško želdiniais apaugusi miško žemė sudaro apie 31,6 proc. Lietuvos ploto.

Valstybinės miškų tarnybos specialistų atlikta analizė rodo, kad pastarąjį dešimtmetį miškų plotas kasmet padidėja keliais tūkstančiais hektarų. Vis dėlto 2000-2006 m., kai Lietuvoje buvo fiksuojamas miškingumo augimo pikas, miško žemės plotas kasmet išsiplėsdavo 10-30 tūkst. hektarų. Kas lėmė, kad miškingumo augimo tempas sulėtėjo?

Specialistai išskiria kelis miškų ploto augimą ribojančius faktorius.

Viena šalies miškingumo didėjimą ribojančių priežasčių yra saugomų teritorijų plėtra,  kai  prioritetas teikiamas ne miškams, o atviroms buveinėms – natūralioms pievoms ar kitoms medžiais neapaugusioms erdvėms. Tam tikroms paukščių ir augalų rūšims būtinos būtent tokios buveinės, todėl jose miško plėtra nenumatoma.

Dar viena priežastis – miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Tam 2015-2024 m. panaudota apie 6,3 tūkst. hektarų miškų.

Miškingumo plėtrą pristabdo ir laisvos valstybinės žemės trūkumas bei sumenkęs privačių miškų savininkų aktyvumas. Per pastarąjį dešimtmetį privačiuose sklypuose miško įveisimo mastai sumažėjo nuo 1,1-1,8 tūkst. ha per metus iki 0,2-0,4 tūkst. ha.

Iš viso per dešimtmetį Lietuvoje įveista 6,2 tūkst. ha privataus miško. Valstybinėje žemėje per tą patį laikotarpį įveista 6,3 tūkst. ha naujų miškų.

Pastaraisiais metais pagrindinį (apie 80 proc.) miškų ploto didėjimą lemia savaiminukai – ne miško žemėje natūraliai užaugę miško medynai. Tačiau tam, kad savaime užsisėję miškai taptų visaverčiais ir kokybiškais, būtinos papildomos investicijos bei aktyvios miškininkystės priemonės.

Miškingiausi Lietuvos regionai yra Alytaus ir Vilniaus, o mažiausiai miškingi – Marijampolės ir Klaipėdos. Vidutiniškai vienam Lietuvos gyventojui tenka apie 0,8 ha miško žemės – tai daugiau nei dvigubai viršija Europos vidurkį.

Nacionalinė miškų inventorizacija duomenimis, per pastaruosius 20 metų bendras medienos tūris šalies miškuose padidėjo nuo 453 mln. m³ iki 586 mln. m³. Didžiausi medienos ištekliai sukaupti pušynuose.